Prasideda ramadanas: kokios kulinarinės tradicijos jį gaubia?

© 2020 vmgonline

Gilės projektai

Gilės projektai

mobile_750x300.jpg
vmgonline_baneris (1).jpg

Naujienlaiškis

    Prasideda ramadanas: kokios kulinarinės tradicijos jį gaubia?



    Šiandien, gegužės 6 d., pasaulio musulmonų bendruomenei prasideda ramadanas, šventas pasninko, apsivalymo ir susilaikymo mėnuo. Per dvasinę ir socialinę prasmę šį laikotarpį religijos išpažinėjai nuo aušros iki saulėlydžio nevalgo ir nevartoja skysčių. Apie ramadano patiekalus ir tradicijas kalbamės su arabiste, Vilniaus universiteto lektore Gintare Sereikaite.

    „Yra įvairių tyrimų ir apklausų, kurių metu buvo bandoma išsiaiškinti, kiek gi musulmonų laikosi pasninko ramadano metu. Apklausos teigia, kad apie 80–90 proc. susilaiko nuo maisto ir vandens vartojimo. Sunku vertinti, kiek čia yra tiesos. Išties, atsidūrus musulmoniškoje šalyje neįmanoma nepastebėti, kad atėjo ramadano mėnuo – darbo diena trunka trumpiau, beveik nedirba maitinimo įstaigos, tik viena kita kavinukė, uždangstyta širmomis, priima turistus pasivaišinti. Vykstant į musulmonišką šalį ramadano metu rekomenduojama internete susirasti maitinimo įstaigų sąrašą, kurios veikia šio mėnesio metu“, – paaiškina pašnekovė.

    Vis dėlto, statistinių duomenų nevertėtų vertinti besąlygiškai – arabistė sako, kad net anoniminių apklausų metu neišdrįstama prisipažinti, kad dienos metu kai kurie suklumpa ir troškulį ar alkį numalšina.

    Svarbu paminėti ir tai, kad pasninko prievolė galioja ne visiems: „Žindančioms, besilaukiančioms ar moterims, kurioms tuo metu yra menstruacijos, pasiligojusiems, senyvo amžiaus ar brandos dar nepasiekusiems asmenims, taip pat keliautojams galima nepasninkauti. Egzistuoja fatvų, oficialių teisinių sprendimų, leidžiančių sunkiai dirbantiems žmonėms nepasninkauti, pavyzdžiui, ūkininkams, kurie negali atidėti savo darbų vėlesniam laikui, pasibaigus ramadanui.“

    „Pasninkavimas šiais laikais įgauna naujų atspalvių išmaniųjų technologijų dėka. Egzistuoja įvairių programėlių, leidžiančių šį mėnesį neapsikrauti nereikalingais sunkumais. Pavyzdžiui, įvertinusi spūstis programėlė suplanuoja maršrutą ir nustato išvykimo laiką, kad spėtum grįžti laiku vakarinei maldai. Populiarumą įgyja programėlės, padedančios sekti kalorijų suvartojimą, kadangi, tikras paradoksas, ne vienas musulmonas priauga svorio ramadano metu dėl pasikeitusio dienos režimo.“



    Gintare, ar teisinga ramadaną laikyti pasninku?

    Ramadanas yra devintasis islamiško kalendoriaus mėnuo, kurio metu pranašui Mahometui atėjo pirmasis apreiškimas. Ramadanas išties laikomas pasninko mėnesiu, tik pasninką turėtume suprasti plačiąja prasme, kaip apsivalymą ir susilaikymą. Pasninkas pagal islamo teisę pirmiausia yra apibūdinamas kaip susilaikymas nuo žemiškų aistrų, tarp jų maisto, gėrimų, lytinių santykių ir žalingų įpročių, apkalbų ir blogų minčių. Pasninkas taip pat turi ne tik dvasinį, bet ir socialinį atspalvį. Šių asketiškų praktikų esmė yra prisiminti skurdžiai gyvenančius, būti dėkingam už tai, ką turi ir apsvarstyti trapų žmogaus ryšį su materialiais pasaulio turtais. Religinės praktikos ir apskritai, visi geri darbai, ramadano mėnesiu įgauna ypatingą svarbą. Vyksta papildomos naktinės maldos, kurios, tikima, atperka visas iki tol padarytas nuodėmes, o kiekviena perskaityta Korano raidė atlyginama kaip 700 padarytų gerų darbų.




    Kada prasideda ir baigiasi ramadano vakarienė, ankstyvieji pusryčiai? Kokiais patiekalais pradedama, o kokiais pabaigiama valgyti?

    Ramadano vakarienė, vadinama iftaru, prasideda sukalbėjus ketvirtą maldą iš penkių privalomų saulei leidžiantis. Egzistuoja tradicija pasninką nutraukti viena ar trejomis datulėmis, kadangi sakoma, kad taip elgęsis pranašas Mahometas. Įprasta užsigerti vandeniu, ar sultimis, pienu. Iftaro esmė yra ne tik pasistiprinti iki saulėtekio, bet ir pabūti kartu su šeima, kaimynais ar visa miestelio bendruomene.

    Ramadano mėnesiu miesto gatvėse iškyla palapinės, kuriose galima ne tik pavalgyti, bet ir pasimėgauti muzika, sulošti kortų partiją ar užtraukti vandens pypkės dūmą. Egzistuoja palapinės, kuriose teikiamas nemokamas maistas skurstantiems, tačiau restoranų ir viešbučių verslas taip pat stato tokias palapines, norėdami pritraukti klientų. Tiesa, palapinės nėra sena tradicija.

    Vyresnio amžiaus žmonės teigia, kad iftaras seniau pasižymėdavo stipresniu bendruomeniškumo jausmu – žmonės dažniau dalindavosi ir bendraudavo. Būdavo tradicija rinktis iftarui šeimos namuose, pasikviesti kaimynus, giminaičius, pavalgydinti vargingiau gyvenančius. Šiandieną tapo gana populiaru eiti iftarui į kavines, restoranus. Galima pagalvoti, kad restoranų verslas ramadano metu merdi, bet norint patekti į restoraną ramadano metu tenka rezervuoti staliukus.

    Ankstyvieji pusryčiai, vadinami suhūr, valgomi dar dienai neprasidėjus – prieš saulėtekį ir pirmąją dienos maldą. Egzistavo labai smagi tradicija tikinčiuosius pažadinti trankiais būgnų garsais. Mesaharati – savanoriai visuomenės šaukliai, vaikšto miestelio gatvėmis dar prieš aušrą belsdami ne tik savo būgną, bet ir į namų duris ir kviesdami tikinčiuosius pasistiprinti prieš artėjančią pasninko dieną. Deja, tradiciją pakeitė žadintuvai ir šiandieną tik kur ne kur galima tai pamatyti.

    Patiekalai pasirenkami atsižvelgiant į tai, kiek energijos jie gali suteikti dienos eigoje. Tai dažniausiai būna angliavandenių kupinas maistas – vaisiai, saldūs pudingai, ryžių patiekalai ir, taupumo sumetimais, maistas, likęs po iftaro. Konkrečių taisyklių suhūr pusryčiams nėra.



    Kaip įprasta, puotauti pradedama nuo užkandžių, todėl Levanto regione ant iftaro stalo rasite fatūš – salotas, gaminamas iš įvairių turimų daržovių kartu su skrudintos duonos gabalėliais, dažnai pagardinamas granatų sėklomis ar sirupu. Maroke ir Alžyre įprasta pradėti nuo harira – sočios sriubos, gaminamos iš lęšių, avinžirnių, mėsos ir daržovių. Egipte labai mėgstami mahshi, kas arabiškai reiškia – prikimštas. Tai ryžiais įdarytos cukinijos ir kitos daržovės, kaip baklažanai, paprikos ar vynuogių lapai. Saudo Arabijoje galime išvysti į lietuviškus virtinukus ar Indiškas samosas panašias sambusas – tai mėsa, sūriu ar daržovėmis įdaryti trikampiai virtinukai.


    Antrieji patiekalai dažniausiai susideda iš ryžių ir įvairios mėsos kombinacijų. Jordanijoje valgomas mansaf, didelė lėkštė ryžių su jogurto ir prieskonių padaže marinuota vištiena arba ėriena, valgoma, dažniausiai, dešine ranka. Tuo tarpu Persų įlankos šalyse valgoma al-Kabsaryžių ir vištienos patiekalas su razinomis, migdolais, pistacijų ir kedro riešutais. Palestinoje maqluba, kas išvertus iš arabų kalbos reiškia apverstas aukštyn kojomis, verdamas dideliame puode. Patiekalas gaminamas sluoksniuojant vištieną ar ėrieną, daržoves ir ryžius. Išvirus, visas puodo turinys apverčiamas ant lėkštės ir tiekiamas su jogurtu.



    Harees, vienas mėgstamiausių pranašo Mahometo patiekalų, šiandieną valgomas Levanto ir Persų įlankos regionuose. Ne itin išvaizdžiai atrodanti košė gaminama iš virtų sutrintų kviečių, sumaišytų su mėsos gabalėliais, gardinama cinamonu, kartais ir cukrumi, yra tikra puikiai derančių skonių bomba.


    Saldumynai yra viena svarbiausių iftaro dalių, kuriais mėgaujasi tikrai ne tik vaikai. Saldūs patiekalai įveikiami tik patyrusio skrandžio šeimininko, kadangi yra itin saldūs ir sotūs. Štai kunafa gaminama iš plonyčių tešlos siūlų, išmirkytų cukraus sirupe, ir sluoksniuojama su sūriu, kartais grietinėle ar riešutais, priklausomai nuo regiono. Qatayef yra tešlos virtinukų formos pyragėliai, įdaryti kashta sūriu, pistacijomis, pagardinti apelsinų žiedų vandeniu ir cukraus sirupu. Egipte mėgstama basbūsa – cukraus sirupe išmirkyti manų kruopų pyragėliai, puošiami riešutais.


    Šiemet ramadanas baigsis birželio pradžioje. Kaip jis baigiasi? Ar vyksta kokia šventė?

    Dvasiniams islamo vadovams paskelbus apie pastebėtą jauną mėnulį, prasideda Eid al-Fitr, pažodžiui – pasninko nutraukimo šventė, kuri yra viena svarbiausių islamiško kalendoriaus švenčių, žyminti ramadano mėnesio pabaigą. Šventė trunka net tris dienas, bet pirmoji diena švenčiama labiausiai. Ji pradedama lengvais pusryčiais iš saldėsių. Vėliau visi tikintieji keliauja į mečetę ypatingoms, tik švenčių proga skirtoms pamaldoms ir dėkoja Dievui, kad suteikė stiprybės pasninkauti visą mėnesį. Ceremonijos dažniausiai vyksta atviroje erdvėje prie mečetės, kadangi susirenka įspūdingas skaičius žmonių.

    Pasibaigus pamaldoms prasideda tikra puota – vieni namuose, kiti viešose erdvėse valgo tradicinius šventėms skirtus valgius. Jie labai nesiskiria nuo tų, kurie buvo valgomi iftaro metu, tačiau svarbiausia tiek iftaro, tiek Eid dal-Fitr metu nelikti vienam, užsidariusiam namuose.

    Šią dieną išties pasijaučia musulmonų bendruomeniškumas – pasipuošę besišypsantys žmonės išeina į gatves ir sveikina tiek kaimynus tiek nepažįstamus su švente, glėbesčiuojasi, dalina dovanas vaikams ir giminaičiams, itin paplitusi praktika šventės metu yra aukoti skurstantiems. Tris dienas miesto gatvės ūžia nuo dainų, muzikos ir šokių.


    #alKabsa #iftaras #qamaraldin #fatūš #Qatayef #džalabas #ramadanovakarienė #mahshi #mansaf #tamarindųgėrimas #sambusa #kunafa #artimiejirytai #basbūsa #sambusos #ramadanopusryčiai #ramadanotradicijos #ramadanas #fattoush #suhūr #Levantoregionas #gintarėsereikaitė #harira #maqluba #knafė #musulmonai #pasninkas #musulmonųmityba #ramadanovirtuvė #artimųjųrytųvirtuvė #harees

    ATGAL

    PASIDALINTI

    Naujienlaiškis

    • Facebook vmgonline.lt
    • Instagram vmg_vilnius
    • YouTube vmg
    • LinkedIn vmg