Figa – vienas seniausiai žinomų augalų. Teigiama, kad jo gimtinė yra kalnuotoji Karijos – Mažosios Azijos srities – dalis. Todėl lotyniškas jo pavadinimas ir yra „Ficus carica“. Šis augalas auginamas daugiau nei 5000 metų. Pirmiausia jį pradėjo auginti Arabijoje, iš ten jis pateko į Finikiją, Siriją ir Egiptą, o iš ten jau pasklido gana plačiai po visą pasaulį.
Figos pasižymi ypač vertingomis maistinėmis savybėmis. Jose gausu kalio ir ląstelienos, vitamino B6. Šviežios figos nėra labai kaloringos, bet džiovintų figų kaloringumas išauga 5 kartus. 100 g šviežių figų turi apie 50 kalorijų, o 100 g džiovintų – jau 275.
Figos makrovaizdas.
Šviežių figų neatsisako smaližiai, o džiovintos jos plačiai naudojamos ir kaip organizmą stiprinanti priemonė – ar rasime žmogų, kuris nežinotų apie sveikatos mišinį su citrinomis ir imbieru? Unikalias maistines, net gydomąsias figų savybes vertino ir senovės persų gydytojas Avicena, manęs, kad figų medžio vaisiai turi galių neutralizuoti įvairiausius nuodus.
Su figa – ir augalu, ir vaisiais – susiję daug legendų ir padavimų daugelyje pasaulio kultūrų. Senovės egiptiečiai tikėjo, kad iš figos medžio kasdien prasideda diena, Sidharta Gautama, sėdėdamas būtent po figmedžiu, pasiekė aukščiausiąjį pažinimą ir tapo Buda, o figos medžio pavėsyje vilkė maitino Romulą ir Remą – Romos miesto įkūrėjus. Graikijoje figų vaisių kontrabanda buvo lyginama su valstybės išdavimu.
Taip pat manoma, jog Šventos figos dieną turi minėti visi drabužių dizaineriai, nes būtent figos lapai tapo pirmuoju drabužiu žmonijos istorijoje – jais prisidengę Adomas ir Ieva žengė pirmą žingsnį į savarankišką gyvenimą, tad šį įvykį galima laikyti mados atsiradimo momentu.
