top of page

„Pastopoly“: savo verdamus giminaičius į prarają nubloškiantys makaronai

Tai, kas prasideda maisto furgonėliu, gali baigtis ir kai kuo daug didesniu. Tuo jau spėjo įsitikinti naują makaronų įvaizdį kurianti ketveriukė – Julija Matulaitė, Petras Matulaitis, Sergio Di Bella, Gintarė Velutytė Di Bella. Už studijų laikų draugių ir anglų filologiją baigusių Julijos ir Italijoje gyvenančios Gintarės pečių šiandien stovi vyrai, vaikai, iš pačios Italijos atvežtas „Piaggio Porter“ makaronų furgonėlis ir visai neseniai atsidariusi itališkų produktų krautuvėlė – dienos pietų vieta „Pastopoly“. Per dvi šalis nusitęsusi artima šeimų draugystė bei skanūs susitikimai Milane baigėsi tuo, kad vieno vakarėlio metu „Pastopoly“ idėja buvo tiesiog iškalbėta.

„Pastopoly“ įkūrėjai Julija Matulaitė, Petras Matulaitis, Sergio Di Bella, Gintarė Velutytė Di Bella (Valerijos Stonytės nuotr.)


Švieži makaronai visiems

„Tai buvo Sergio mintis. Kadangi jis turėjo aistrą maistui, atėję į svečius visi jo klausdavo, kodėl jis neatidaro savo restorano. Vėliau „Expo Milan“ parodoje makaronai buvo pats populiariausias dalykas ir Sergio sugalvojo pabandyti kažką atidaryti Lietuvoje – kad mūsų vaikai nenutrauktų ryšio su Lietuva ir jiems būtų ką palikti. Tiesiog, jo žodžiais, tiesti tiltą tarp Italijos ir Lietuvos“, – pasakojo Gintarė.

Kasdien švieži makaronai gali būti gaminami ir pagal individualų užsakymą (Valerijos Stonytės nuotr.)


„Pastopoly“ veikia itališko „pastificio“ principu. Čia galima nusipirkti itališkų gėrybių, arba dienos pietų metu pavalgyti vietoje. Kaip sumanymą aiškina vietos įkūrėjai, pirminė mintis buvo imtis to, kad kokybiški makaronai būtų prieinami visiems ir tai nebūtų brangus restoranas – būtų prieinama tiek studentui, tiek dėstytojui ar gurmanui. Juk Italijoje makaronai valgomi kasdien ir visų.

Valerijos Stonytės nuotr.


„Esu kilęs iš Sicilijos, Mesinos. Maistas mums yra tai, kas perduodama iš kartos į kartą – virtuvėje aš mačiau savo močiutę, savo mamą. Bolonijoje studijavau teisę, esu tarptautinis teisininkas. Kai galiu, atsiplėšiu nuo savo gyvenimo ir grįžtu čia pasimėgauti maistu. Aš nesu šefas, aš esu „cuoco per passione“ – virėjas iš aistros. „Pastopoly“ bandžiau apjungti visą maistą, kurį mėgstu Italijoje. Italijoje mes turime tiek skirtingų maisto formų – Toskanoje toskanietišką maistą, Sicilijoje – sicilietišką. Nusprendėme parodyti ir leisti žmonėms išbandyti viską“, – krautuvėlės idėją grindė Sergio.

Krautuvėlės sienas puošia privačiai Sergio kolekcijai priklausantys daiktai. Pavyzdžiui, kabančios nuotraukos yra autoriniai Sergio dėdės darbai (Valerijos Stonytės nuotr.)


Taisyklės? Taisyklių nėra

Paklausti, kokių dar taisyklių jie laikosi „Pastopoly“, kad sukurtų savąją Italiją, ketveriukė sako, kad taisyklės čia nereikalingos, ypač tada, kai Sergio jos jau yra įgimtos.

„Italijoje mes turime taisykles ir išimtis. Kai kurie žmonės sako, kad negalima derinti žuvies su sūriu, bet kai kurie tradiciniai receptai tai leidžia. Galima pasikliauti savo vaizduote ir pamatyti, kaip tai veikia – pradėti kasdieniu receptu, bet pabandyti jį pakeisti. Jei mėgsti aštriai – įdėti prieskonių. Na gerai, yra viena taisyklė – jokio kečupo pastoje. Aš tik kliaujuosi mano pojūčiais. Iš pradžių gali galvoti, kiek druskos ir alyvuogių aliejaus reikės, bet galiausiai gamini taip, kaip ir šoki – iš jausmo“, – sako Sergio.

Valerijos Stonytės nuotr.


Sutikdami, kad į klausimą, kur Italijoje yra skaniausia, dažnai atsakoma „pas močiutę“, „Pastopoly“ maistą ruošia atsispirdami nuo senųjų receptų. Anot Sergio, paprastumas yra geriausias, todėl yra receptų, kurių ir nereikia keisti. Svarbiausia turėti kokybišką žaliavą, o vėliau pasinaudoti meile ir aistra. Siekdami kokybės, „Pastopoly“ naudodamiesi bronzinėmis formomis ir iš Italijos parsivežtais kietagrūdžių kviečių miltais, kasdien gamina šviežius makaronus. Sprendimas gaminti savo makaronus turi savo istoriją.

Valerijos Stonytės nuotr.


Bronzinės formos ir ypatingi miltai

„Buvo taip, kad su Sergio pagalvojome, kad Lietuvoje nėra kokybiškų makaronų. Gal jų ir buvo, bet nebuvo kultūros. Nuvažiavome ten, kur makaronai daromi greitai ir kur nereikia laukti 20 minučių. Pavalgius Sergio sakė, kad tokia vieta Italijoje neparduotų nei vienos porcijos. Nebuvo nieko bendro su tuo, kas yra Italijoje. Po truputį pradėjome vystyti idėją ir dėlioti visus taškus. Julija ir Gintarė apie makaronus kalba labai paprastai, bet norint ištobulinti tokį pilno grūdo produktą, nudažytą špinatais, čili pipirais ar burokėliais, reikia laiko. Mes išbandome proporcijas, matuojame vandens kiekį, džiovinimo laiką ir kitus rodiklius“, – prisiminė Petras.

Valerijos Stonytės nuotr.


Tai, kad čia viskas sukasi apie makaronus, patvirtina ir Julija:

„Iki tol mano gyvenime, kaip ir dauguma lietuvių galvoja, makaronai nebuvo maistas. Mėgdavau tik šviežius makaronus. Net ir tie pasterizuoti makaronai, kurie būna švieži parduotuvėje, neturi tokio kvapo ir minkštumo, kaip šviežias makaronas. Jį valgyti norisi žalią. Geltona spalva yra sodri dėl „Semola di grano duro“ miltų. Kai iš pradžių nežinojome, ar viskas pavyks, pamatę pirmuosius makaronus, tuo neabejojome. Tas ypatingas šviežumas perkėlė mane į kitą makaronų valgymo lygį. Dabar juos valgome kiekvieną dieną ir ne po vieną kartą. Jie išverda per 1–2 min., todėl kai po kojomis sukasi vaikai ir sako, kad nori valgyti, tai padeda“, – pirmąją makaronų partiją apibūdino Julija.

Valerijos Stonytės nuotr.


Krautuvėlėje – tai, ko nėra parduotuvėje

Krautuvėlėje taip pat prekiaujama įvairiausiais itališkais produktais – užtepėlėmis, padažais, trintomis šviežiomis aitriosiomis paprikomis iš Kalabrijos, šokoladu, autentiškais saldainiais, prieskoniais, ryžiais daugiaryžiui, alyvuogių aliejumi, balzaminiu actu, miltais, natūraliais limonadais, mėsos ir sūrio gaminiais, „Joe“ pesto padažu ir, žinoma, kiaušinių savo sudėtyje neturinčiais šviežiais makaronais, tinkamais ir veganams.

Valerijos Stonytės nuotr.


Kaip pasakoja Sergio, dėl to, ką verta atvežti į Lietuvą yra nuolatos ginčijamasi ir dažnai jo siūlymai yra atmetami su pateisinimu, kad „tai nepatiks lietuviams“. Taip nutiko ir su „Mortadella“ dešra, kuri Julijai, Petrui ir Gintarei priminė daktarišką dešrą. Tačiau, kaip vyrą papildo Gintarė, galiausiai nugali autentiškumas ir kiekvieno iš „Pastopoly“ šeimos skoniai:

Valerijos Stonytės nuotr.


„Produktus atrandame tiesiog vaikščiodami, gyvendami, važiuodami į muges. Stengiamės, kad tai nebūtų didelės industrijos prekės ir jų nebūtų parduotuvėse. Be to, tai kuo labiau organiški, natūralūs gaminiai. Šiose paieškose yra ir daug savų skonių. Galima sakyti, kad mes į Lietuvą atvežėme „Leone“ saldumynus. Aš esu įsimylėjusi šį ženklą ir atvežiau jį dėl to, kad man labai patiko. Kartu renkame aliejų, padažus.“

Valerijos Stonytės nuotr.


Parduodami produktai yra naudojami ir dienos pietų gaminimui. Tai reiškia, kad susižavėję „Pastopoly“ receptu, turi visas galimybes jį atkartoti savo namuose įsigydami atskirus ingredientus arba jau paruoštus padažus. Viskas yra tam, kad atėję žmonės gautų viską ir jiems daugiau nieko nebereikėtų ieškoti. Bent kiek atidesnis lentynose gali pastebėti ir pestą iš Lietuvos. Kaip paneigia Sergio, tai visai nėra akibrokštas itališkai krautuvėlei. Visa tai nutiko vienos degustacijos metu:

Valerijos Stonytės nuotr.


„Toje pačioje degustacijoje, kur sutikau mūsų šefę Rasą, sutikau ir Angelo, kuris man papasakojo apie savo pestą. Mane labiausiai nustebino jo gaminamo pesto kokybė. Anksčiau pesto veždavomės iš Italijos, o dabar to nebedarome, nes „Joe“ pestas yra šviežius, natūralus ir labai tinkantis prie mūsų makaronų. Kai į Italiją nuvežiau jo pestą su kanapių sėklomis, mano draugai pradėjo prašyti recepto. Todėl ir turime bendrą projektą maisto furgonėlyje. Tai kokybiškas gatvės maistas, kuriuo galima mėgautis.“

Valerijos Stonytės nuotr.


Dienos pietūs. Pietų meniu, kaip mažuose itališkuose namuose, yra nuolatos keičiamas. Jų paskanauti galima 11:30–15 val. Visuomet rasite sriubos, vegetariškų makaronų ar makaronų su mėsa. Pietų kaina – 5 Eur. Papietavę privalo išgerti itališkos kavos puodelį ir paragauti tiramiso ar vietoje kepamų „cantuccini“.

„Pastopoly“, Pylimo g. 60. Jų „Facebook“ paskyra.

Valerijos Stonytės nuotr.


Naujausi įrašai

bottom of page