Nors daugelis lietuvų tai išgirdę labai nustemba, bet italai – prisiekę dilgėlių ir kitų laukinių žalumynų gerbėjai. Iš dilgėlių daromi ravioliai, sriubos, makaronų tešlos, ypač populiarus dilgėlių pesto padažas. Ir ne veltui – visi ragavę tą sakė. Šis pesto labai tinka prie makaronų, ant picos ar šviežios duonos riekelės.
Reikia:
Kelių didelių saujų jaunų dilgėlių ūglių (iki 3 porų lapų)
1-2 česnako skiltelės
Saujelės kedro riešutų arba saulėgrąžų branduolių
Geros kokybės alyvuogių aliejaus
Šlakelio citrinos sulčių
Tarkuoto parmezano sūrio
Užkaičiame katilą su vandeniu, nereikia daug pilti, ir pasiruošiame labai šalto vandens vonelę – gali būti net su ledukais.
Į verdantį vandenį sumetame dilgėles, paverdame minutę ar dvi, nukošiame ir iš karto sumetame į ledinį vandenį, kad išlaikytų gražią žalią spalvą.
Dilgėlių nuoviro neišpilame, jį galima supilti į sriubą, išgerti kaip arbatą ar išskalauti plaukus. Virtas dilgėles, riešutus ar saulėgrąžas, česnako skilteles pertriname rankiniu trintuvu arba kombainu iki maždaug vientisos masės, įpilame citrinos sulčių, aliejaus, išmaišome ir sudedame tarkuotą sūrį.
Paragaujame, jei reikia įdedame druskos.
Skanaus!
Receptas iš knygos:
