top of page

„Onoré“: kai vilniečiai moko Palangą sočios estetikos

Iškart sužinome, kad jie neskaito Onorė de Balzako ir yra atsakinėję į daug įdomesnius nei literatūrinius klausimus. Pavyzdžiui, ar vasaros naujiena – pilstomi šampanai – yra pilstomi iš tetrapakų, kodėl žuvienė visai ne tokia? Beveik prieš dvejus metus vilniečiams Ignui ir Ingrydai Grušniams pasakius, kad jie atidaro restoraną Palangoje, prie smilkinio buvo sukiojami pirštai. Dabar tie pirštai jau seniai nusvirę – „Onoré“ pateko į geriausių restoranų Lietuvoje trisdešimtuką ir kurorto mastais kosminiu greičiu keičia savo meniu! Kitapus Rąžės upelio įsikūręs „Onorė“ yra gana toli nuo vietinių vadinamo Bermudų trikampio, kad būtų užuovėja tiems, kurie Palangoje ieško kitokio maisto ir kitokio aptarnavimo. „Tai – soti estetika“, – geriausiai restoraną, kurio logotipe vietoje kirčio kabo žirnio daigelis, apibūdins Ignas.

Ignas ir Ingryda Grušniai (Valerijos Stonytės nuotr.)

Ignas ir Ingryda Grušniai (Valerijos Stonytės nuotr.)


Esate sakę, kad lankydavotės „Balzac“ restorane Savičiaus gatvėje, Vilniuje. Palangoje pasivadinote rašytojo vardu. Kodėl restoranai seka šio prancūzo garbe?

Ingryda: mums tai kėlė labai geras emocijas. „Balzac“ buvo vienas pirmųjų restoranų, kur mums besilankant išvis kilo mintis turėti restoraną. Ir kadangi ten buvo tos minties pradmenys, mums tas „Balzac“ nebeturėjo ryšio su Balzaku. Tai paprasčiausiai kėlė geras emocijas ir jos sužaidė. Po to pagalvojome, kad gal Onorė? Pažiūrėjome vardo reikšmę. Buvo dvi: viena – „tas, kuris visada geras“. Tai yra kaip mūsų įsipareigojimas ir pažadas sau patiems ir svečiams, kaip likimo uždėtas – būti geram. Kita reikšmė – „jautis, valgantis žolę“. Tai vėlgi susiję su tuo, kad mūsų meniu yra labai daug žalumos, daržovių, bet tuo pačiu nesame ir žalias restoranas, turime ir puikios jautienos, kitos mėsos.

Valerijos Stonytės nuotr.

Valerijos Stonytės nuotr.


Kodėl savo svajonės pildyti teko patraukti net į Palangą?

Ingryda: yra toks dalykas – sugalvok svajonę ir jei palieki bent mažiausios vietos interpretacijai, aukščiausiasis sudėlioja tas trūkstamas vietas savaip. Taip niekada negalvojome, kad tai bus pajūris. Visada įsivaizdavome, kad tai tikrai bus Vilnius, bet išėjo taip, kaip išėjo. Buvome pavargę nuo Vilniaus ir buvusių savo veiklų. Tiesiog čia atsirado vieta ir puiki galimybė. Atvažiavome, pameditavome porą savaičių Palangoje, įsivertinome, ar išvis čia galėtume gyventi, ir nusprendėme, kad galėtume. (Kas dėjosi galvoje per tas dvi savaites?) Labai labai norėjosi padaryti kitaip. Iš principo parodyti, kad galima kažką sukurti, ir Palangoje yra žmonių, kurie ieško kitokio maisto, kitokio aptarnavimo. Neslėpsiu, pirmieji metai buvo labai sunkūs – nebuvome žinomi. Šiais metais jau matome pažįstamus veidus, kurie sugrįžta su draugais. Kadangi mes nesame iš to mainstreamo, kur svečias atėjo, išėjo, niekada negrįš ir dėl to galvos neskaudės, nes bus ir kitas, mes dirbame taip, kad svečiai sugrįžtų. Jų sugrįžimas mums yra geriausias komplimentas.

Valerijos Stonytės nuotr.

Valerijos Stonytės nuotr.


Kaip pasikeitė Palanga per tuos trejus metus? Pirštu prie smilkinio jau niekas nebeturėtų sukioti.

Ingryda: ypač po geriausių restoranų Lietuvoje nominacijų, kai į trisdešimtuką pateko net trys Palangos restoranai, manau, kad miestas tikrai pradeda keistis. Atsiranda puikių naujų vietų, susibūrė keli taškai, kurie palaiko lygį ir turi galimybes prisivilioti į Palangą labiau intelektualių klientų. Praėjusią vasarą man susidarė toks įspūdis, kad Palanga yra tokioje kryžkelėje, ir neaišku, į kurią pusę pasuks – ar visgi pasuks į pigiąją srovę ir nuvažiuos iki Šventosios lygio, ar pasuks į prabangesnę srovę ir pradės keistis žmonių auditorija. Dar pora vasarų – ir tai pamatysime.

Iš tikrųjų Palanga yra nuostabi, reikia vengti poros taškų, bet iš principo ji yra puikiai sutvarkyta. Visur gėlynai, parkai iščiustyti, įvairiausios veiklos vaikams. Tai nėra tik jūra ir geras oras. Po tų pusantrų metų Palangoje daromės jos ambasadoriai. Jei kažkas sako, kad Palanga yra nesąmonė, mes sakome: „Atvažiuokite, parodysime kitokią Palangą ir išvažiuosite su kitokiu įspūdžiu.“

Valerijos Stonytės nuotr.

Valerijos Stonytės nuotr.


Vienas šaltinis teigia, kad buvote pirmasis restoranas Palangoje, pradėjęs gaminti sezoniškai.

Ingryda: na, mes buvome pirmieji, kurie kas 3 mėnesius savo meniu pakeičia 99 proc.

Bernardas: sakyčiau, kad kosminiu greičiu keičiame meniu – 4 kartus per metus, nes kitapus upės gali būti keičiama ir kartą per 20 metų.

Kaip kuriate savo meniu ir kaip jis atrodo šią vasarą?

Ingryda: iki pat šios vasaros meniu padėjo kurti Deivydas Praspaliauskas, o šios vasaros meniu buvo paliktas Bernardo Anužio kūrybai ir yra absoliučiai jo.

Bernardas: mūsų meniu nėra perkrautas. Jis iš tiesų yra labai paprastas – viskas šviežia, žalia, daug daržovių, uogų, grybų, riešutų. Nesame turėję nė vieno francy schmancy meniu. Mūsų pagrindinė esmė, kad tai būtų šviežia, skanu ir suprantama daugumai. Tai – ne perdėtas reikalas, į kurį nueisi kartą metuose, ir velnias žino, ar suprasi, ką paragausi.

Ingryda: reikėtų paminėti, kad į Palangą atvažiuoja ir daug gurmė žmonių, bet jie nori ne tik degustacijos, jie nori ir pavalgyti. Todėl mūsų meniu visada laviruoja tarp modernios estetikos ir to, kad galėtum pavalgyti. Adaptuojamės prie to, ko nori žmonės. Čia nereikia sėdėti labai ištaigingai, maistas yra smart casual, jei tai būtų galima taikyti maistui. Randame savo būdus, kaip visiems pakankamai suprantamus patiekalus patiekti šiek tiek kitaip.

Ignas: tai – soti estetika. Turime įdomių iš viso pasaulio atkeliaujančių pasiūlymų: australietiškos jautienos, braziliškos jautienos, 2 mėnesius sausai brandintos lietuviškos jautienos. Tie, kas žino ir supranta, sako wow.

Valerijos Stonytės nuotr.

Valerijos Stonytės nuotr.


Patvirtinkite arba paneikite: veganai Palangoje išgyvena pragarą. Kaip patys nusprendėte juos gelbėti?

Ignas: pas mus pradėjo lankytis dvi vietinės damos-verslininkės. Jos lankydavosi prieš tai buvusiame restorane ir pagalvojome, kad kodėl gi taip nepadarius, kad jos lankytųsi ir pas mus. Kodėl nepabandžius padaryti kažko veganiško joms? Viena jų buvo veganė, kita – vegetarė.

Ingryda: turime patiekalą, kuris yra 100 proc. subalansuotas veganams. Tai yra keturių grūdų košė – žalieji, juodieji ir raudonieji lęšiai su avinžirniais, žirnelių kremu. Neva toks kaip daugiaryžis su keptomis daržovėmis ir keptu tofu sūriu. Aš ir pati jį labai dažnai valgau – galėčiau būti veganė. O vegetariškų patiekalų yra labai daug – salotos, kurias galima valgyti nededant tam tikrų produktų.

Valerijos Stonytės nuotr.

Valerijos Stonytės nuotr.


Mėgstamiausi Ingrydos ir Igno „Onoré“ vasaros meniu pasirinkimai:

Užkandžiui – sūdytos šukutės su braške, sezamu, pomidoriukais ir šeivamedžių padažu. Kaina – 8,50 Eur.

Valerijos Stonytės nuotr.

Valerijos Stonytės nuotr.


Netradicinė! Žuvienė su otu, rūkyta žuvimi, krevetėmis ir žaliosios citrinos-agurkų sultimis. Kaina – 7,50 Eur.

Valerijos Stonytės nuotr.

Valerijos Stonytės nuotr.


Antienos filė su morkų / pastarnokų kremu, riešutų plutele ir „romanesco“ kopūstais. Kaina – 16 Eur.

Valerijos Stonytės nuotr.

Valerijos Stonytės nuotr.


Veršienos skruostas raudonojo vyno padaže su mėlynosiomis bulvėmis, baltaisiais šparagais ir „enoki“ grybais. Kaina – 18,50 Eur.

Valerijos Stonytės nuotr.

Valerijos Stonytės nuotr.


„Onoré“ namų desertas. Po deserto dirva slypintys kremai keičiami sezoniškai. Sužinoti, kas šią vasarą maitina žirnio daigą, paliekame laisvę patiems. Kaina – 6 Eur.

Valerijos Stonytės nuotr.

Valerijos Stonytės nuotr.


Darbo laikas

Pirm.–Ketv.: 12:00–22:00

Penkt.–Šešt.: 12:00–23:00

Sekm.: Pirm.–Ketv.: 12:00–22:00

Restoranas „Onoré“, M. Valančiaus g. 1, Palanga. Restorano „Facebook“ paskyra.


Naujausi įrašai

bottom of page