Vieno geriausių Lietuvos restoranų „Sweet Root“ konditerės Gretos Janulytės paskyros „Instagram“ (@basket_of_loaves) ir „Facebook“ („Krepšas kepalų“) išskirtinės. Į žinomus meno kūrinius – Otto Dixo „Naująją moterį“, Fridos Kahlo „Ką man davė vanduo“, Hokusai „Didžiąją Kanagavos bangą“ ir kitus – ji įterpia savo rankomis pagamintą konditeriją ir pasakoja istorijas iš praeities: apie pačius kūrinius, apie pasaulio sukūrimą, asmenybes. Kartais tai gali būti netgi faktai apie paukščius! Ar žinojote, kad flamingų uoslės ir skonio receptoriai silpni?
Po 1783 metais Élisabeth Vigée-Le Brun nutapytu Marijos Antuanetės portretu konditerė rašo: „Kai kurie kulinarijos istorikai mano, kad morengus išrado šveicaras Gasparini, kuris savo meną praktikavo mažame miestelyje Meiringene. Kiti teigia, kad žodis kilęs iš lenkiško žodžio marzynka, ir šefas, tarnavęs karaliui Stanislovui Leščinskiui I, gamindavęs juos. Karalius perdavė receptą savo dukrai Marijai, o ši – Prancūzijos karalienei Marijai Antuanetei. Lengvi gražuoliai, panašūs į miltais balintą karališkąjį peruką, praskaidrindavo karalienei nuotaiką. Élisabeth Vigée-Le Brun nutapė du karalienės portretus. Pirmajame ji vilki balto muslino suknelę – visiškai netradicinį apdarą kilmingai damai. Kritikai išpeikė menininkės darbą, tad naują tame pačiame sode ir ta pačia poza nutapytą patobulintą paveikslo versiją Le Brun salonui pristatė papuošusi Antuanetę prabangesniu rūbu. Puošnus it sodo rožė morengų pyragas su persikais ir kietuoju sūriu.“
Asmeninio albumo nuotr.
Karalienės Marijos Antuanetės portrete – įspūdingas kaip ir karalienė Gretos morengų pyragas su persikais ir kietuoju sūriu. Gretos Janulytės koliažas
Greta, kada ir kaip susidomėjote konditerija?
Idėja gaminti viską „nuo nulio“ persekiojo dar vaikystėje. Kam pirkti, jei galima pasigaminti pačiam? Matydavau, kaip šeimos moterys gamina sūrius ir varškę, maišo pyragus, kaupia atsargas žiemai. Gamino mama, gamino senelė, paauglystėje ir aš pamėginau gaminti, kaip man tuo metu atrodė teisinga. Kepiau pirmuosius pyragus įkvėpta užsienio televizijos kanalų. Maišydavau viską, kas papuldavo po ranka, ieškodama dar neatrastų skonių – sūrų su saldžiu, prieskonines žoleles iš močiutės sodo. Niekada nebijojau eksperimentuoti. Receptų tuo metu man labai nereikėjo, svarbiausia buvo idėja (šypsosi).
Kaip kilo idėja susieti meną su konditerija? Kodėl pasirinkote „Instagram“ platformą, o ten į meno kūrinį įterpti savo kūrybos vaisius?
Nors konditerija tapo mano darbu, kūryba niekur nedingo iš mano kasdienybės – vaikystėje piešiau, vėliau studijavau Vilniaus dailės akademijoje. Esu smalsi ir domiuosi ne tik konditerijos naujienomis, bet ir meno pasauliu. Gražių kūrinių ir įdomių istorijų atsirado vis daugiau ir daugiau. Dalindamasi savo paskyroje nuotraukomis apie matytus filmus, iškeptus pyragus, nubėgtus kilometrus ir rastas meno įdomybes supratau, kad pati pasimečiau informacijos gausoje, kurią skleidžiu, o ką kalbėti apie draugus, kurie visa tai mato. Nusprendžiau įvesti „tvarką“, tad susiejau meną su kepiniais. Visa tai, ką keliu į internetinę erdvę, keliu sau, kad po metų kitų galėčiau prisiminti, kas sukosi mano galvoje, kas man buvo įdomu ir įkvėpė. Šių dienų pasaulis kupinas skubėjimo ir informacijos. Neretai tai, kas vyko vakar, atrodo, tarsi prieš savaitę. „Instagram“ platformą pasirinkau dėl patogumo keliais judesiais nukelti į praeitį.
Lelijų Mergelė ir Gretos citrinų ir kriaušių tortas.
Gretos Janulytės koliažai
Kuriais kūriniais, menininkais žavitės labiausiai – prancūzų Naujosios bangos kinu, renesanso tapyba, impresionizmu ar…
Mane žavi amerikiečių režisieriaus Gus Van Santo kūryba, nors kitą minutę gali įkvėpti ispano Pedro Almodóvaro išaukštintos moterys. Gabrielio García Márquezo romanas „Šimtas metų vienatvės“ nukelia į neegzistuojantį miestą Kolumbijoje, kai gatvės kvapus gali užuosti skaitydamas. Pataikėte su prancūzais impresionistais – Pierre-Auguste Renoiras mano mėgstamiausias.
Paulo Gauguino (1892 m.) Tehura žvelgia į varškės, serbentų ir migdolų pyragą. Gretos Janulytės koliažas
Skulptūroje mane žavi Pietos siužetas. Taip pat gatvės menas – žinojote, kad pirmųjų tagų jau buvo I a.? Nuobodžiaujantys Pompėjos gyventojai, laukdami eilėse į amfiteatrus, ant pastato sienų paliko išraižytas mintis. Miestui nutikusi nelaimė mums leido sužinoti apie tokiu būdu skleidžiamą to laiko žmonių žodžio laisvę.
Johno Singerio Sargento 1884 m. darbe – moliūgų, lazdynų riešutų ir karamelės „entremet“ su orinuku ant viršaus. Gretos Janulytės koliažas
Ar esate svarsčiusi ką nors skanaus sukurti pagal lietuvių dailininkų darbus? Šarūnas Sauka tikriausiai būtų sudėtingas variantas, bet galbūt Čiurlionis tiktų?
O, Sauka būtų labai įdomu! Daug detalių ir simbolių jo darbuose, daug skonių galėtų ir deserte atsirasti. Gal ir pats menininkas norėtų paragauti rezultato (šypsosi)? Nesu nusiteikusi prieš lietuvius menininkus, tik gal kepinių nespėjau tiek iškepti, kad prie jų prieičiau, tad jūsų idėja tikrai verta apmąstymo.
Gretos Ieva skintų ne obuolį, o spurgą, įdarytą obuolių „cremeux“ ir aplietą šokoladiniu lazdynų riešutų glajumi. Gretos Janulytės koliažas
Kokį įdomiausią ar, gal tiksliau būtų sakyti, keisčiausią skanėstą teko gaminti ir kaip sekėsi?
Nežinau, ar tai buvo keisčiausias mano bandymas, bet esu kepusi „braunį“ su šonine – draugai vis sako, kad dar atsimena jo skonį. Taip pat Vyno ir desertų derinių čempionate gaminau desertą su džiovintais baravykais. Įdomus iššūkis laukia ir artimoje ateityje – Tortų turnyre desertas su druska.
Paradoksalu, kad į pyragaitį iš aviečių, pistacijų ir baltojo šokolado akis įbedė flamingas. Šie paukščiai turi silpnus skonio ir uoslės receptorius. Gretos Janulytės koliažas
Kokius saldėsius pati asmeniškai mėgstate labiausiai? Kam negalite atsispirti?
Sunku išskirti, kuriuos mėgstu labiausiai. Dažniausiai – tai, kas neragauta, labiausiai ir vilioja. Bet galiu pasidalyti, ko nemėgstu – ledų. Tikriausiai per mažai su jais susipažinau.
