„Meatballs“: mėsos kukuliai po triukšmingiausiu Vilniaus stogu

© 2020 vmgonline

Gilės projektai

Gilės projektai

mobile_750x300.jpg
vmgonline_baneris (1).jpg

Naujienlaiškis

    „Meatballs“: mėsos kukuliai po triukšmingiausiu Vilniaus stogu

    Žinote, būna dienų, kai kartais ką nors apibūdinti lengviausia svetimžodžiais. Apie ką mes? Tiesiog norėtume sušukti, kad ši hipsterova vieta Vilniuje dabar beprotiškai trendina, ir tuo įsitikinti turėtume jau šį vakarą. Anksčiau buvęs apleistas pastatas Etmonų g. ir Arklių g. kampe šiandien budina ir kilnoja viso senamiesčio stogus. Taip netašytai kalbėti leistų ir vienas iš budintojų – mėsos kukulių baro „Meatballs“ įkūrėjas Mindaugas Zamolskis-Zamas, sakantis, kad tai, kas čia vyksta sutemus, yra totalus kosmosas. P. S. svarbi detalė: tai – pirmasis VMGonline.lt interviu, kai pašnekovas pokalbio metu ridena mėsos kukulius!

    „Meatballs“ įkūrėjas Mindaugas Zamolskis-Zamas (Valerijos Stonytės nuotr.)


    Mindaugai, šį kartą klausiu ne to, kaip atsirado „Meatballs“, bet kaip mėsos kukulis įslydo tarp Tavo rankų?

    Man mėsos kukuliai yra visa vaikystė. Augindavome gyvulius, todėl skerdiena ir malta mėsa kadaise buvo kasdienybė. Nenoriu sakyti, kad esu kukulių magnatas, nors su jais užaugau. Vaikystėje namuose buvo pilna mėsmalių ir dabar galiu pripažinti, kad aš apskritai esu toks senų daiktų kolekcionierius ir turiu jiems fetišiuką. Vien čia, „Meatballs“, jų yra surinkta apie šimtą. Pati rimčiausia ir brangiausia mėsmalė yra ta, stovinti lange, gal prieš 30 metų mano tėčio konstruota su lėtaeigiu trifaziu varikliu.

    Žinia apie mini mėsmalių muziejų yra prasiskverbusi ir į užsienį. Turistams tai – būtina aplankyti fotosiena (Valerijos Stonytės nuotr.)


    Kaip sakant, esame paprasti čiuvakai iš kaimo. Lempos pas mus – mėsmalės, alus bėga iš mėsmalių, lauke virš langų – mėsmalės. Tie kukuliai taip ir gimė, nes pats aš juos darau šimtą metų. Kiekvienas gali prisiminti močiutės mėsmalę, pamatęs mūsų lėkštės sakyti: „OMG, čia kaip pas babą.“ Viskas sueina į praeitį, todėl ir Eminemą, Tupacą užleidžiame. O restorano, restoranėlio (čia vadink, kaip nori), idėja irgi yra sena mano svajonė. Ji išsipildė, kai šiame pastate, kur jau yra trys barai, reikėjo karšto maisto.

    „Dirbu jau du mėnesius, bet tai man dar nėra darbas. Darau tai, kas man patinka“, – sako Mindaugas (Valerijos Stonytės nuotr.)


    Matau, kad viena mėsmalė yra iš Švedijos. Iš kur atsirado kitos?

    Jų yra iš visur. Skaitėme mėsmalių skelbimus iš įvairiausių miestų, ėjome į Kalvarijų turgų, kur seneliai parduoda visą savo gyvenimą. Tik vėliau pastebėjome, kad viskas išeina brangiau, todėl nustatėme „lubas“, kad mėsmalė neturėtų kainuoti daugiau nei 2 Eur. Per daug neinvestavome ir į indus bei įrankius, nes mūsų veidas yra mėsos kukuliai – jie turi šnekėti.

    Kukuliai ir bulvių košė vakarais jau slepiasi marmituose. Per vakarą gali būti paruošiama daugiau padažo, bulvių košės (Valerijos Stonytės nuotr.)


    Kai kurie sako, kad mūsų lempos – samovarai – yra sovietinės relikvijos, bet nieko panašaus. Tai yra mūsų visų gyvenimai – ar sovietiniai, ar kitokie. Ypač dabar, kai viskas, įskaitant drabužių madas, grįžta į praeitį. Viskas yra į temą.

    „Savaitgaliais, kai chebra jau būna įkalusi, pereiname prie oldschool: gangster rap, D.M.C. Vyksta tūsas ir duodam garso“, – apie muziką prie kukulių pasakoja Mindaugas (Valerijos Stonytės nuotr.)


    Kokiu principu veikia „Meatballs“? Dirbate neįprastu laiku – nuo 17 val.

    Čia kaip valgykloje – dieną paruoštą maistą laikome puoduose ir marmituose, prižiūrime temperatūrą puoduose, kad kuo greičiau galėtume atiduoti klientui. Viskas yra šviežia ir kasdien gaminama, todėl pagaminus šaldytuvas jau lieka tuščias. Virtuvė yra supermaža. Pradedame ruoštis apie 13 val. Mes patys išpjaustome mėsą, ją malame, sukame kukulius, tvarkomės, dirbame su padažais ir garnyru. Ilgoka procedūra, bet dirbant du mėnesius viskas jau yra atkalta. Nebėra taip sunku ruošiantis ir vienam. Galima jau užsimerkus ridenti. Greičio išmokome per festivalius, nes pamatėme, kad jo reikia. Todėl mūsų planas – užtrukti minutę. Susimoki ir iškart eini valgyti.

    Valerijos Stonytės nuotr.


    Meniu – visuomet toks pat. Mėsos kukuliai iš jautienos ir kiaulienos mišinio. Verdamas pomidorinis barbekiu padažas. Galima valgyti su bulvių koše arba, kas nori, su skrudinta čiabata arba viską kartu. Papildomi gali būti marinuoti agurkėliai, Chalapos paprikos, kukuliai. Žvėryne, „Mindaugo kepykloje“, kepame mažas bandeles, skirtas vieno kukulio mėsainiui. Tai yra dar greitesnis pasirinkimas – paskrudiname duoną, užtepame padažų, uždedame agurkėlių, persmeigiame pagaliuku ir viskas. Antradienis yra vegetariškas, o ketvirtadieniais gaminame arba kitokį garnyrą, arba kitokius kukulius.

    Kukulių vakarui pradedama ruoštis nuo 13 val. (Valerijos Stonytės nuotr.)


    Ar galima nustebinti kukuliais?

    Kartais nėra labai daug ko išrišti iš šio reikalo, nes viskas čia yra labai labai paprasta. Mano asmenine nuomone, mėsa yra visur ta pati. Naudojame paprastą kiaulės mentės ir jaučio sprando mėsą. Kitu atveju kukulių lėkštė galėtų kainuoti ne 5, o 10 Eur. O tame ir yra esmė – valgome paprastai, pigiai, aiškiai.

    Alus mėsos kukulių bare taip pat bėga iš mėsmalių. Bare galima rasti trauktinės ir viskio (Valerijos Stonytės nuotr.)


    Daug kas ateina ir sako, kad čia – kaip pas močiutę. Ir iš tikrųjų taip ir yra. Būna mandresnių, tokių mandrų kaip ir mes, kurie klausia: „Čia švediški? Itališki kukuliai?“ Whatever. Kukuliai ir pas mus buvo šimtus metų. Tik vieni juos vadino kotletais, frikadelėmis ar kaip nori. Tai nėra kažkas kito. Tai – kukuliai. Jie visada buvo, tik dabar girdime, kad „o, čia kukuliai kaip IKEA“ arba „ne, čia skonis ne kaip IKEA“.

    Savaitgalį gali būti išridenta net 500–600 kukulių (Valerijos Stonytės nuotr.)


    Taigi, kukuliai yra pasmerkti būti lyginami su IKEA kukuliais?

    Taip. Yra žmonių, kurie galvoja, kad kukulius išrado IKEA. Aš manau, kad visi vaikystėje privalgė kukulių, kotletukų, juos gamina visi ir mes taip pat jų neišradome. Labai geras pavyzdys yra „Keulė Rūkė“ plėšytos kiaulienos mėsainiai, kurie vėliau atsirado kiekviename kabake. Žmonės ėmė sakyti, kad visi kiti kopijuoja „Keulė Rūkė“, bet ir jie neišrado barbekiu padažo ir mėsainio. Amerikoje tai yra visas gyvenimas.

    Šviestuvais virtę samovarai (Valerijos Stonytės nuotr.)


    Būna žmonių, kurie klausia: „Kas tie mėsos kukuliai?“ Sakau, kad tai yra kotletai, nes kiti kitaip ir nesupranta. Tiesiog būna daug tokių, kurie klausia, kas yra kukuliai. Bandome išaiškinti, kad anksčiau mėsos kukulių baro nebuvo.

    Tai – žymioji Mindaugo tėčio sukonstruota mėsmalė (Valerijos Stonytės nuotr.)


    Dabar, kai maisto kultūra jau yra tokia išnaglėjusi, o dar labiau išnaglėjusi ir klientūra, tikrai yra tokių, kurie kabinėjasi, bet grįžtant prie mūsų esmės – viskas yra paprasta. Bulvių košė – paprasta, makarai – paprasti.

    Senoviški indai ir įrankiai – dar vienas Mindaugo fetišiukas (Valerijos Stonytės nuotr.)


    Valerijos Stonytės nuotr.


    Darbo laikas

    Antr.–Ketv.: 17:00–23:00

    Penkt.–Šešt.: 17:00–01:00

    Mėsos kukulių baras „Meatballs“, Etmonų g. 3, Vilnius. Jų „Facebook“ paskyra.

    Valerijos Stonytės nuotr.


    #etmonųg #kurlinksmintis #baras #mindaugaszamolskis #mėsoskukuliai #senamiestis #kurvalgyti #kureiti #meatballs #vilnius

    ATGAL

    PASIDALINTI

    Naujienlaiškis

    • Facebook vmgonline.lt
    • Instagram vmg_vilnius
    • YouTube vmg
    • LinkedIn vmg