Aš Ikona Pokalbių Šou Delfi TV

Mano misija – skatinti žmones valgyti daržoves

Su Norvegijoje gyvenančia dietiste Toma Eroglu puodeliui kavos susitinkame Vokiečių g. esančioje kavinėje „Huracan Coffee“. Šiuo metu planus grįžti į Lietuvą kurianti jauna moteris jau 7 metus skatina žmones maitintis tinkamai. Keletą metų dirbusi kursų vadove svorio metimo centre, vėliau – patarėja mitybos klausimais Norvegijos maisto saugos departamente, dabar Toma konsultuoja privačius klientus ir moko juos sveikos mitybos principų. Ir, kaip juokauja pati, kad nepritrūktų veiklos auginant du vaikučius, dar studijuoja sveikatos mokslų magistrantūroje Oslo universitete ir rašo internetinį dienoraštį lietuvių kalba nomnom.lt, kuriame dalijasi savo patirtimi bei sveikais receptais.

Toma, įkurti studiją „nomnom.lt“ paskatino tavo pačios istorija. Kaip tapai ta Toma, kuria esi dabar?

Susimąsčiau, o kokia Toma aš esu dabar? Vis dar mokausi ja būti. Kasdien atrandu kažką naujo, iš naujo susipažįstu su savimi. Mokausi pralaimėti, bet ir laimėti, mokausi sau atleisti suklydusi ir save apdovanoti priėmusi teisingus sprendimus. Tai nesibaigianti ir tobulai netobula kelionė į save – ši kelionė man pati įdomiausia.

2012 metais susirgau sunkia liga, man tebuvo 25 metai, ant rankų laikiau 5 mėnesių dukrytę ir 2 metų sūnų. Viskas pradėjo tiesiog griūti, ne iš lėto, o iškart. Visas gyvenimas, kurį įsivaizdavau turėjusi, išnyko per kelias sekundes. Turėjau išmokti gyventi kitaip.

Toma Eroglu. (Asm. archyvo nuotr.)


Įpusėjus gydymui, kai gulėjau palatoje, mane aplankė šios mintys: kad ir kaip mane guodžia artimieji, draugai ir kiti žmonės, nė vienas iš jų negali atsigulti mano vietoje ir priimti šio sekinančio gydymo. Niekas. Tai privertė mane galvoti, kodėl tiek daug kartų gyvenime neleidau sau būti savimi. Labai dažnai būdavau tuo, kaip mane matyti norėdavo kiti. Bet tomis akimirkomis nė vienas iš jų negalėjo būti mano vietoje. Tai ir buvo pirmasis mano žingsnis kelionėn į save. Atrasti, susipažinti ir puoselėti tai, kas aš esu. Puoselėti tai, kad esu gyva.

Pasibaigus gydymui, imunitetas buvo labai nusilpęs, svoris nukritęs, o pati teturėjau jėgų nueiti vos 200 metrų. Todėl pirmasis tikslas buvo sustiprinti savo imunitetą ir atgauti jėgas. Pradėjau domėtis augaline mityba. Turiu pripažinti, kad tai buvo tikras iššūkis. Reikėjo keisti visus įpročius, viską, kaip gyvenau ligšiol. Bet man jau niekas nebebuvo baisu. Tiesa, nieko ten baisaus ir nebuvo, o atvirkščiai – be galo įdomu: nauji patiekalai, receptai, viskas nepatirta ir nepažįstama.

Negana to, greitai atgavau jėgas. Dar per reabilitaciją pradėjau vėl dirbti su klientais, gaminti jiems ir išvežioti maistą. Klientai atgavo norimą svorį ir jėgas, aš – taip pat. Nuostabu! Supratau, kad šiuo keliu turiu eiti ir toliau. Sukūriau internetinį puslapį su savo receptais ir patarimais žmonėms. Viskas ėjosi tiesiog puikiai iki kito lūžio mano gyvenime.

Įvyko skyrybos. Nusprendėme, kad laimingiausi būsime eidami skirtingais keliais, tai buvo mūsų abiejų sprendimas. Palikau namus, kuriuos kūrėme drauge, visas svajones ir vizijas, kurias statėme. Viskas vėl prasidėjo nuo nulio. Tai buvo tikras transformacijos laikotarpis. Vėl viskas nežinoma ir nepatirta. Kaip būti moterimi, kuri nieko nebeturi, tik save, vaikus ir gyvenimą, kuris sutilpo į du lagaminus? Visi stato savo gyvenimus, erdves ir ateitį, o man vėl viską pradėti nuo pamatų? Nusprendžiau: aš tai padarysiu arba padarysiu.

Įstojau mokytis sveikatos mokslų magistrantūrą Oslo universitete, išsinuomojau jaukų butą. Bet širdyje vis tiek kirbėjo, kad aš noriu grįžti namo, noriu atgal į Lietuvą. Todėl pradėjau kurti ir šios svajonės pamatus. Taip ir atsirado „nomnom.lt“. Ilgai svarsčiau puslapio pavadinimą ir pačią idėją, kaip viskas atrodys vizualiai ir koks bus turinys. Idėją „gimdžiau“ gerus 5 mėnesius. Per tą laikotarpį daug ko išmokau studijuodama, esu labai dėkinga visiems savo dėstytojams ir grupės draugams. Sveikatos psichologija, žinių ir galios naudojimas sveikatos sektoriuje, lyčių skirtumai gydant ligas ir dar daugelis įdomybių persipynė vienos su kitomis ir suformavo kitokį požiūrį į sveikatą. Studijos padėjo suvokti, kad mūsų sveikatą veikia tikrai ne tik mityba, sportas ar kiti faktoriai, o visuma. Viskas, kas tave supa ir kokioje erdvėje tu gyveni, tuo tu ir esi. Absoliučiai viskas: šeima, draugai, darbas, gamta, tavo vidinė ramybė ar sumaištis – viskas turi įtakos ne tik vidinei savijautai, bet ir sveikatai.

Taip ir išaušo tas rytas. Atsibudau ir nusprendžiau, kaip turi vadintis mano veikla ir kokia ten būsiu aš. Tokia, kokia esu. Nenorėjau daryti nieko, kas patinka kitiems, tik tai, kas patinka man pačiai. Ten aš, ten mano mintys, tūkstančiai klaidų, kasdienių atradimų, virtinė jausmų. Jei atrasite kokį suburbuliavusį receptą, tai žinokite, ir aš buvau burbuliuojanti tą dieną. Juk toks mūsų gyvenimas – netobulai tobulas, visuma.

Ar galime sakyti, kad sveika gyvensena išlaisvina ne tik kūną, bet ir naujas idėjas?

Tikrai taip. Dar gydydamasi perskaičiau Michelle Obamos žodžius: „Nuo to, kaip jaučiuosi, priklauso ir mano sprendimai. Jei jaučiuosi gerai, esu energinga ir stipri – tai atsispindi mano sprendimuose, mano mintyse.“ Tuo įsitikindavau kiekvieną kartą, kai man būdavo leidžiami vaistai. Tuo metu mano mintys būdavo pačios juodžiausios, o apie norą atsistoti ir tiesiog būti laimingai, net nebuvo kalbos. Bet kiekvieną kartą, kuomet vėl jausdavausi gerai – mano visos mintys lygiagrečiai susirikiuodavo su šia būsena. Tai patiriu ir šiandien, kasdien.

Aš noriu būti laiminga, o kai jaučiuosi energinga, stipri ir žvali, tokia ir būnu – laiminga. Idėjų generavimui didžiausią įtaką man turi meditavimas. Tai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, toks pat ritualas, kaip ir ryte atsigerti geros kavos.

Lietuvoje įgijai dietologijos bakalauro laipsnį, Norvegijoje dirbai kursų vadove Svorio metimo centre, patarėja mitybos klausimais – Norvegijos maisto saugos departamente, o netrukus rankose laikysi sveikatos mokslų magistro diplomą, įgytą Oslo universitete. Kaip nutiko, kad apsisprendei savo veiklą plėtoti Lietuvoje ir sveikos mitybos žiniomis dalintis su tautiečiais?

Visa mano darbo patirtis yra įgyta Norvegijoje iki pat mano permainingų gyvenimo įvykių. Po jų didžiausias mano troškimas tapo grįžti namo.

Ne paslaptis, kad lietuviai visada mėgo gerai, sočiai ir skaniai pavalgyti, deja, tokie valgymo įpročiai dažnai net labai greitai atsiliepia sveikatai.

Kaip sekasi keisti lietuvių mitybos įpročius? Nepatikėsite! Sekasi puikiai! Viskas atsispindi padėkos laiškuose, kuriuos gaunu. Lietuviai noriai bando naujus receptus, nuoširdžiai priima patarimus ir labiau už viską nori jaustis geriau. Aš tuo jiems ir padedu. Ėmęsi keisti gyvenimo būdą suvalgo mažiau mėsos, rafinuotų produktų, suvartoja daugiau daržovių, vaisių ir sėklų, dažniau sportuoja, užsiima joga.

„Visada sakau, kad reikia nebijoti eksperimentuoti. Būti įtariems, bet kartu ir atviriems naujovėms. “ (Gabijos Monikos Vainiūtės nuotr.)


Kaip paskatinti žmones susirūpinti sveiku gyvenimo būdu?

Žinokite, jie jau tuo rūpinasi. Noriai eksperimentuoja, domisi ir propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Šiuo metu mus pasiekia virtinė informacijos, kuri moko gyventi sveikiau. Aš tik padedu visą šią informaciją išfiltruoti, supaprastinti, pritaikyti sau. Kiekvienas pasirenka sau priimtinesnį būdą.

Tik nedidelė dalis žmonių į mane kreipiasi dėl svorio problemų, didžioji dalis tiesiog nori jaustis geriau, būti energingesni, žvalesni, laimingesni. Dėl to labai džiaugiuosi, mes pagaliau išlendame iš rėmų: visuomenės suformuoto „idealaus“ kūno, svorio, formų, kalorijų skaičiavimo, nesibaigiančių taisyklių ir nurodymų.

Ką galėtumėme vadinti sveiku maistu? Juk dažnai matome, kad produktas vadinamas ar pristatomas sveiku, tačiau patyrinėjus jo sudėtį tenka nusivilti…

Taip, vieni produktai nuvilia, bet kiti ne. Reikėtų atidžiai skaityti jų pakuotes, ingredientus. Jei nesuprantate, ką jie reiškia, nebūtinai turite atsisakyti šio produkto. Klauskite specialisto nuomonės. Žinoma, būtų idealu, jei turėtume galimybę maistą gamintis tik patys, bet dėl įtempto gyvenimo būdo kartais tai sunku įgyvendinti.

Net ir mamoms, kurios augina vaikus namuose ir, atrodytų, turi visas galimybes pasigaminti maisto namie, tam tikri produktai gali būti tikras išsigelbėjimas. Tarkime, granola. Juk ją pasigaminti namie užtrunka viso labo tik 15 minučių, bet kartais tos 15 minučių yra viskas, ką mama kasdienybėje gali padovanoti sau. Todėl virtuvės spintelėje turėti geros kokybės, ekologišką granolą be rafinuotų riebalų, cukraus ar dirbtinių saldiklių – tikrai nepakenks.

Taip pat juk labai norisi ir įvairovės, naujų vėjų savo kasdienybėje. Visada sakau, kad reikia nebijoti eksperimentuoti. Būti įtariems, bet kartu ir atviriems naujovėms. Žinoma, galvoje turiu produktus, kuriuos galite rasti sveikų produktų parduotuvėse ar sveikų produktų skyriuose maisto prekių parduotuvėse. Nekalbu apie dietinę kolą ar produktus, kurie jums žada padėti sulieknėti per tris dienas. Jei tikrai manote, kad galite sulieknėti per tris dienas, pagalvokite dar kartą.

Kokių komentarų dažniausiai susilauki apie propaguojamą sveiką gyvenseną? Ar dažnai išgirsti, kad sveika gyvensena – nesąmonė ir tik laiko švaistymas? Ką atsakai į tokius komentarus?

Apie išskirtinę savo mitybą daug ir nelabai malonių komentarų sulaukdavau prieš daugiau nei porą metų. Ne Norvegijoje, o Lietuvoje. Norvegijoje žmonės stebėdavosi mano ryžtu ir užsispyrimu, net nesmagiai jausdavosi valgydami šalia manęs ir prisiekinėdavo, kad ir jie susirūpins savo mityba. Lietuvoje aš sulaukdavau gana atšiaurių komentarų, kad visa tai yra tik dar viena mada ir kad aš pasirinkau klaidingą kelią.

Tačiau per pastaruosius metus daug kas pasikeitė. Jau ir Lietuvoje mane labai palaiko, iš manęs mokosi, su manimi ieško vietų, kur galėtume sveikiau pavalgyti, ir svečiuose gamina vakarienes būtent pagal mano mitybos įpročius, noriai priima patarimus, išbando naujus receptus.

Niekam nepatariu mano mitybos įpročių sekti aklai, verčiau pritaikyti juos sau ir atrasti savo aukso viduriuką. Reikia tiesiog valgyti ekologišką, sezoninį, natūralų ir švarų maistą: daugiau daržovių, vaisių, sėklų, kruopų, riešutų ir tai daryti tiesiog dažniau nei įprastai.

kur kas didesnė nuodėmė atsibusti Paryžiuje ir nenueiti į vietinę kepyklėlę šviežaus raguolio

Papasakok plačiau apie tai, kas sudaro tavo sveikos mitybos filosofiją. Kokius pagrindinius sveikos mitybos aspektus galėtum išskirti?

Aš visada akcentuoju virškinimą. Kuo lengvesnis yra mūsų virškinimas, tuo lengviau yra pasisavinamos svarbios maistinės medžiagos ir lengviau pašalinamos medžiagos, kurių mūsų organizmui nereikia. O tai turi didžiulės įtakos mūsų imunitetui. Jei imunitetas yra stiprus, tai nulemia ne tik atsparumą ligoms, bet ir gerą bendrą sveikatą. O sveikata ir turėtų būti mūsų visų tikslas, juk tai nulemia mūsų gyvenimo kokybę. Neapsigaukite vertindami vien tik kūno išvaizdą. Net ir idealų KMI (kūno masės indeksą) turinti moteris ar vyras nebūtinai atspindi gerą sveikatą. Idealų svorį galima pasiekti ne tik sveika mityba, bet ir alinančiomis dietomis. Todėl labai svarbu, net ir turint idealų svorį, reguliariai tikrintis savo sveikatą.

Įvairi mityba, kurios pagrindą sudaro gausus daržovių kiekis, pakankamas uogų, vaisių ir sėklų kiekis, minimalus gyvulinių produktų kiekis ir perdirbtų, rafinuotų produktų atsisakymas, garantuos geresnį virškinimą, sustiprins imunitetą, pagerins jūsų sveikatą.

Bet tai tik viena medalio pusė. Jei mažai judate, miegate, dažnai pervargstate, turite sunkumų tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe – tas išgertas žaliasis kokteilis ryte tikrai nebus vienintelis raktas geresnės sveikatos link. Visi faktoriai vieni su kitais persipynę ir visi, daugiau ar mažiau, veikia jūsų sveikatą. Ieškokite pusiausvyros. Tai tikrai nėra lengva, bet įmanoma.

Šiuo metu taip pat populiaru žaliavalgystė, vegetarizmas ir panašios mitybos filosofijos. Ar tikrai tik tokia mityba užtikrina geresnę sveikatą?

Kaip ir minėjau, vien mityba neužtikrina geros sveikatos. Tačiau tiek veganizmas, tiek vegetarizmas ar žaliavalgystė turi savo pliusų ir minusų. Sakykime taip, mityboje labai svarbus maistinių medžiagų balansas – tam, kad gautume visų organizmui reikalingų medžiagų. Tai reiškia, kad turime stengtis, jog racione netrūktų ir maistinėmis medžiagomis praturtintų produktų. Praturtintų vitaminais B2, B12, D. Šiek tiek lengviau yra su mineralais ar nepakeičiamosiomis riebalų rūgštimis, jų yra ir augaliniame maiste. Visavalgiams tuo rūpintis nereikia, tačiau jiems taip pat yra svarbus mitybos subalansavimas ir įvairovė. Labai svarbu, kad mityba nebūtų vienpusė ir nuobodi.

Ar svarbus yra valgymo laikas?

Ryte svarbu valgyti ne iškart nubudus, o vakare – nevalgyti prieš pat miegą. Dienos metu tikrai gali būti ir būna visko. Stenkitės valgyti dažnai, nedideliais kiekiais, maždaug kas 2–3 valandas.

(Gabijos Monikos Vainiūtės nuotr.)


Daugelis sako, kad vakarienę svarbu pavalgyti iki 18 val., nes vėliau lėtėja medžiagų apykaita ir lėčiau virškinamas maistas. Ar tai pagrįstas teiginys?

Tai priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, kada jis eina miegoti, ar dirba naktį, kada keliasi ryte, ar intensyviai sportuoja prieš miegą.

Iškart pavalgius, maistas yra skaidomas į mažas daleles (virškinamas), vėliau sudėliojamas į „stalčius ir lentynėles“ – pasisavinamos maistinės medžiagos, o dar vėliau yra pašalinama tai, kas tose „lentynose“ būti negali. Visas šis procesas, suvalgius maisto (virškinimas), jei nėra sutrikimų ar ligų, vyksta apie 24 valandas. Ir visas šis procesas vyksta nuolat, net tuomet, kada miegate.

Mokslininkai vis dar neturi bendros nuomonės, ar tikrai 2–3 valandas prieš miegą geriau nieko nevalgyti. Tarkim, baltyminis kokteilis 30 minučių prieš miegą aktyviai sportuojantiems vakare padeda atstatyti raumenis. Tačiau šis kokteilis tikrai nėra reikalingas, jei vakare fizine veikla neužsiimama.

Jei taikysime taisyklę, kad vėliausiai turime pavalgyti likus 3 valandoms iki miego, o žmogus nueina miegoti 12 valandą nakties, tai nereiškia, kad paskutinis valgymas 9 valandą vakaro turi būti soti vakarienė. Sočią vakarienę pasirinkite anksčiau, o 9 valandą vakaro tiesiog galėsite suvalgyti lengvą užkandį, neturintį angliavandenių.

Mums miegant nukrenta kūno temperatūra ir organizmas įsijungia į dažniausiai 8 valandas trunkantį „badavimo“ režimą. Mūsų energijos saugyklos jau yra užpildytos maistu, kurį valgėme dienos metu, todėl energijos tikrai pakaks svarbiausioms organizmo funkcijoms palaikyti naktį. Bet derėtų prisiminti, kad maisto virškinimui taip pat reikalinga energija, todėl suvalgius maisto prieš pat miegą, energijos bus sunaudojama daugiau, sutriks normalus mūsų miegas. Padovanokite savo organizmui ramybę, neverskite jo dirbti papildomų darbų jums miegant. Tuo metu atsistato mūsų audiniai ir organai, į „lentynas“ sudėliojamos medžiagos, kurios stiprina mūsų imunitetą.

Jei dienos metu valgėte reguliariai ir tikslingai, per vakarienę tikrai nepersivalgysite ir nekils idėja sukisti naktipiečių. Taip pat atminkite, kad virškinimas prasideda jau vien galvojant apie maistą, matant jį ar užuodžiant jo kvapus. Todėl paprastas patarimas: nevartykite kulinarinių knygų ar internetinių puslapių prieš miegą.

O pusryčiai?

Pusryčius geriausia valgyti po lengvos rytinės mankštos ir apsilankymo tualete.

(Gabijos Monikos Vainiūtės nuotr.)


Ar einant subalansuotos ir sveikos mitybos keliu būtina visiškai atsisakyti cukraus, baltų miltų ir visų kitų kaloringų skanėstų? Kaip nugalėti potraukį saldumynams?

Taip, norint sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, nenorint nutukti, šiuos produktus reikia smarkiai sumažinti. Potraukis saldumynams išnyks subalansavus mitybą. Valgant daug skaidulų turintį maistą, pakeitus rafinuotus miltus rupiais ir pilno grūdo miltais, visiškai atsisakius balto cukraus, cukraus lygis jūsų kraujyje nustos „važinėti“ nelabai linksmais kalneliais ir taip išnyks stiprus potraukis saldumynams.

Ar tu, būdama dietistė, kartais sau nuolaidžiauji ir leidi suvalgyti gabalėlį torto?

Taip, aš tikrai leidžiu sau „nuklysti nuo kelio“, ypač kelionėse. Manau, kad kur kas didesnė nuodėmė būtų atsibusti Paryžiuje ir ryte nenueiti į vietinę kepyklėlę pasimėgauti šviežiu raguoliu. Tačiau visą likusią dieną mielai ieškau ir sveikesnių užkandinių. Mūsų organizmas puikiai su tuo susitvarko ir mums „atleidžia“, tik mūsų mintys – ne. Labai svarbu tai, ką darai kasdien, o ne kartais.

10 produktų pagal tave, kuriuos savo virtuvėje privalo turėti kiekvienas, norintis žengti sveikesnės mitybos link.

Tai, aišku, būtų šviežios ir šaldytos daržovės, vaisiai, uogos. Įvairiausios sėklos, riešutai. Nerafinuotas kokoso aliejus, skirtas kepti, ir šalto spaudimo sėklų, alyvuogių ar riešutų aliejai šaltiems patiekalams. Kruopos: bolivinė balanda, nekepinti grikiai, soros, burnočiai. Tiek šviežios ciberžolės ir imbiero šaknys, tiek jų prieskoniai. Himalajų rožinė druska ir, be jokios abejonės, – citrina.

Tačiau, sutik, kad ne visada pusryčius, pietus ir vakarienę pavyksta suvalgyti namuose – būna verslo susitikimų, netikėtai užklupęs pietų metas mieste ir pan. Keli patarimai, kaip pasirinkti teisingai? Kokių principų laikytis, norint neišklysti iš doros kelio?

Valgydami mieste pirmiausia užsisakykite salotų, o tik vėliau – šiltą patiekalą. Tendencija, kad sriuba yra atnešama pirmiausia, o tik vėliau – salotos, turi keistis. Pagerinti virškinimui mums yra reikalingas šiltai neapdorotas maistas – šviežios daržovės. Jos suteiks reikalingų skaidulų ir fermentų, reikalingų šiltam maistui virškinti. Taip pat atsisakykite baltos duonos skrebučių su sviestu, kaip „nemokamo užkandžio“. Tai nenumalšins jūsų alkio, o atvirkščiai – jį tik padidins dėl „iki lubų“ iššokusio cukraus lygio kraujyje. Užsisakius šiltą patiekalą, tegul ¾ jo sudaro daržovės, o ¼ būna kruopos arba mėsa, žuvis, sūris ar ankštinės daržovės.

Valgant mieste dietistė pirma rekomenduoja užsisakyti salotų, o tik vėliau – šiltą patiekalą. (Asmeninio archyvo nuotr.)


Pusryčiams kelyje labai tinka vaisių kokteiliai, ryte užtruksite vos kelias minutes jam pasigaminti. Su savimi visada turėkite buteliuką vandens, sausų (per naktį mirkytų) riešutų, vaisių, kokybiško ekologiško juodojo šokolado, pagaminto tik iš kakavos produktų.

Vis dažniau vieši Lietuvoje. Kokias 3 vietas renkiesi sveikiems pietums?


– „LEAF cafe“, esančią Užupio g. 3–15, – salotų barą „Mano Guru“, Vilniaus g. 22/1, – vegetarišką restoraną „Botanique“, Totorių g. 3.

Bet tai tikrai nėra vienintelės vietos, kuriose lankausi. Rasti kažką valgomo sau ar pritaikyti savo įpročius galiu daugelyje maitinimo įstaigų, net jei teks valgyti tik užkandžius. Man tai nėra problema.

O kur Vilniuje stabteli puodeliui kavos ar arbatos?

Be jokių abejonių, tai – „Huracan Coffee“ (buvusi „Šviežia kava“), esanti Vokiečių g. 15. Toje vietoje žavi viskas: šiuolaikiška aplinka, europietiškas aptarnavimas, rūšinės kavos ir arbatos. Ten tiesiog susilieju su nuostabia atmosfera, ir laikas praleistas su žmonėmis ar tiesiog dirbant praskrieja nepastebimai.

#nomnomlt #pietūs #raguoliai #tomaeroglu #daržovės #interviu #vegetariška #top7 #salotos #veganiška #pusryčiai #sveikamityba #subalansuota #TOP #dietistė #gyvensena #pokalbis

ATGAL

PASIDALINTI

  • Facebook vmgonline.lt
  • Instagram vmg_vilnius
  • YouTube vmg
  • LinkedIn vmg