Aš Ikona Pokalbių Šou Delfi TV

Mama – geriausia verslo partnerė: mamų ir vaikų duetai virtuvėje

Mama gali būti daug kuo: geriausia drauge, psichologe, asmenine virėja ar net gydytoja. Tačiau būna ir atvejų, kai mama tampa verslo partnere – ir ne bet kur, o virtuvėje. Mama – maitinimo įstaigos bendrasavininkė? O kodėl gi ne? Tokį klausimą sau iškėlė ne viena šeima, ne vienas mamos bei dukros ar sūnaus duetas, sukūręs šį tą ypatingo ir leidžiantis tuo džiaugtis ne tik giminaičiams, užsukusiems per šventes pietų, bet ir visai Lietuva. Turbūt esate girdėję apie dviejų „Amatininkų užeigos“ vijurkų – Irenos Marozienės ir Birutės Marozaitės – bendrus darbus, o gal skaitėte naujausio „Verdu ir kepu“ žurnalo numerio interviu su „Taurakalnio“ siela Irena Čereškiene ir jos bendražyge dukra Monika Čereškaite. Tačiau tai – toli gražu ne vienintelės tokių duetų apraiškos Lietuvoje.

MAMA – PATIRTIS, DUKRA – JAUNATVIŠKAS UŽSISPYRIMAS

Jau tris metus gyvuojanti „Porcija“ rūpinasi renginiais ir tiekia maistą įvairiausiems svečiams. Už skanaus pavadinimo ir nuostabių patiekalų slepiasi Jūratė ir Monika – mama ir dukra. Mama tarsi kryptingai ir tarsi nujausdama ateitį ruošė Moniką būsimam verslui. Jūratė net dvidešimt vienerius metus dirbo asmenine ambasadoriaus virėja Norvegų ambasadoje, o Monikai dažnai teko padėti mamai gaminti užkandžius, prisiimti padavėjos vaidmenį ir bendrauti su įvairaus rango žmonėmis. Susipažinusi su maisto gaminimo principais ir stalo dekoravimo subtilybėmis, Monika iš tų įtakingų svečių ir ambasados darbuotojų ne kartą girdėjo klausimų, kodėl jos mama pati nesiima tokios veiklos – ruošti maistą įvairiausiems, ne tik ambasados, renginiams. „Manau, kad tuo metu ir pradėjo formuotis mintis pradėti kažką savo, juk mama turi neįkainojamą patirtį, o aš – jaunatvišką užsispyrimą bei norą tiesiog bandyti“, – paaiškina Monika.

Monika ir Jūratė („Porcijos“ nuotr.)


Paklausta, kaip su mama dalijasi pareigomis šiame versle, Monika atsako, kad viskas labai paprasta: mama yra idėjinė kuratorė, formuojanti meniu ir gaunanti užsakymus, o Monika atlieka visus vadybinius darbus ir pritaiko žinias, kurių įgijo studijuodama vadybą. Mergina pabrėžia, kad dabar jau dirba nebe vienos pačios, o turi stiprią komandą, sudarytą iš virėjų, konditerių ir tiekėjų, kurie ne tik puikiai atlieka pavestus darbus, daro stebuklus virtuvėje, bet ir stipriai papildo jų su mama žinių bagažą.

„Su mama dirbti yra vienas malonumas, – sako Monika. – Juk tik mama visada skatins siekti tikslo ir tikės tavimi tuomet, kai jau pats netiki, todėl, visų pirma, siūlau visiems apsidairyti, nes šeimoje gimsta patys geriausi projektai ir visada galima pasitarti bei rasti palaikymą.“



„Porcija“ renginiams ruošia pačius įvairiausius patiekalus („Porcijos“ nuotr.)

PRIE ŠEIMOS VERSLO PRISIDEDA NET IR TRIMETIS SŪNUS

Anykščių rajone lygiai prieš metus įsikūrė „Kacės virtuvėlė“. Ir ne šiaip sau įsikūrė: tai – bene vienintelis šeimos restoranas Lietuvoje, kuriame šeima ir dirba, ir gyvena. O ir dirba visi, net jeigu jiems – vos treji. Jurgita Minderytė-Motiekaitė ir Arūnas Motiekaitis bei judviejų sūnūs – Radvilas ir Nikolas – restorane pluša iš peties. Kur neplušėsi, kai restoranas nuolat pilnas klientų. Nuo restorano darbų atokiau laikosi tik Jurgitos dukra Ugnė, tačiau visa šeima – tarsi kumštis tiek namuose, tiek darbe.

„Kacės virtuvėlė“ – lietuviškas bajoriškas restoranas. Jurgita pasakoja, kaip dar būdama maža ir gyvendama Vilniuje labai dažnai valgydavo keptą fazaną: „Mylimiausi mano vaikystės patiekalai buvo kalmarai, krevetės, įvairiausia žvėriena. Taigi, kai dabar manęs svečiai paklausia, ką galėtume rekomenduoti, atsakau, kad viską, nes visas meniu sudarytas iš mėgstamiausių mano patiekalų.“

Arūnas, Jurgita ir mažasis Nikolas restorano kieme (nuotrauka iš asmeninio archyvo)


Restorano idėja kilo Jurgitai besimėgaujant maistu viename šeimos restorane Nicoje. Tuomet vyriausiajam sūnui pareiškė, kad ir ji nori turėti tokį restoraną. Nors sūnus iš pradžių sukiojo pirštą prie smilkinio, pamatęs mamos entuziazmą, panoro prisidėti. Taigi dabar Jurgita pluša virtuvėje su virėjų kompanija, Arūnas dirba padavėju ir dar viršininkauja restoranui. Mažasis Nikolas, kuriam vos treji, irgi prisijungia ir talkina tėčiui, nešioja lėkštes. Nikolas maisto belaukiantiems svečiams netgi aprodo apylinkes, o mamai virtuvėje primena, kokius prieskonius į kokį patiekalą reikia dėti. Vyresnysis sūnus Radvilas kurį laiką dirbo virėjų restoranuose Vilniuje, tačiau dabar grįžta į šeimos restoraną ir talkins mamai virtuvėje.

Argi nenusibosta tie patys žmonės tiek darbe, tiek namuose? Jurgita kategoriškai sako, kad ne: „Su Radvilu ryte išgeriame kavos kaip mama su sūnumi, o į darbą išeiname kaip kolegos. Darbus pasidalijame taip, kad vienas kitam neįgristume, ir galime vadintis tikra svajonių komanda.“

KARTU PAKEITĖ GYVENAMĄJĄ VIETĄ, KARTU GAMINA ŠOKOLADĄ

Vilniui ir jo gyventojams labai pasisekė. Čia, vedamos atsitiktinumų ir spontaniškumo, įsikūrė Elena ir Yaro – dvi rusų kilmės moterys, prieš tai gyvenusios Belgijoje. Ši mamos ir dukros komanda Vilniuje pritapo greitai (turėjo tik keletą priekaištų orui ir niekaip neateinančiam šiųmetiniam pavasariui), tačiau pasigedo vieno dalyko – belgiško šokolado. Prie gero priprasti galima greitai, o atprasti sunku, todėl vietoje pastarojo varianto moterys sugalvojo gaminti šokoladą pačios ir su belgiškų saldumynų tradicijomis supažindinti lietuvius. Taip atsirado „Theobromine“.

Valerijos Stonytės nuotr.


Yaro, Elenos dukra, pasakoja, kad mamos, kaip savo verslo partnerės, niekada nematė, tačiau susiklosčius tokioms aplinkybėms nekilo jokių klausimų ir tai įvyko labai natūraliai: „Bendri darbai sutvirtina santykius. Mes esame šalia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir negalime tuo skųstis, nes turime bendrus tikslus ir drauge jų siekiame.“ Kalbėdama apie tai, ar lengva apskritai dirbti su šeimos nariu, Yaro sako, kad turbūt lengviau nėra: „Šeimos narius pažįstame ir jais pasitikime taip, kaip niekuo kitu. Puikiai žinome jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Mudvi su mama labai palaikome viena kitą ir nujaučiame, kada turime viena kitai pasakyti ką nors gero ir kada geriau patylėti.“

Pradėjusi kalbėti apie Motinos dieną, Yaro pataria dovanų nesusieti su tam tikra data. Jos su Elena viena kitai dovanas dovanoja net ir paprastomis dienomis, nes tada tai iš tiesų būna netikėta staigmena. Ir iš tikrųjų, galbūt bėkime savo mamų sveikinti jau šiandien? Juk mamos, kad ir kas joms be mamos titulo dar mums būtų, dovanų ir gražių žodžių nusipelnė kasdien!

ATGAL

PASIDALINTI

  • Facebook vmgonline.lt
  • Instagram vmg_vilnius
  • YouTube vmg
  • LinkedIn vmg