„Skonio iššūkio“ laidai persiritus į antrą pusę, devintuoju jos dalyviu tapo Rimvydas Širvinskas, daugeliui pažįstamas kaip Makalius. VMGonline.lt iš Rimvydo sužinojo, kodėl bekalbant šis staiga užsinorėjo į Tailandą, ką egzotiškiausio teko ragauti kelionių metu, o taip pat išgirdome smagią istoriją apie filmavimąsi VMG laidose.
Vytautės Ribokaitės nuotr.
Įsivaizduokite, kad esate negyvenamoje saloje. Be kokio vieno ar kelių produktų negalėtumėte gyventi?
Manau, be sausainių – net nežinau, kodėl į galvą toptelėjo būtent tokia mintis. Kai tik prisimenu atostogas, salą, palmes, paplūdimį, iškart užsimanau sausainių, tad esu tikras, jog negyvenamoje saloje be jų man būtų sunku! Taip pat švieži ir sultingi vaisiai, pavyzdžiui, mangai, išgelbėtų mane nuo liūdesio negyvenamoje saloje.
Kokių pusryčių į lovą norėtumėte?
Tradicinių savaitgalio pusryčių, kai esu namuose: šviežiai spaustos apelsinų sultys, omletas, daržovės ir kava su pienu, prie kurios patiekiamos ką tik iš orkaitės ištrauktos cinamoninės bandelės.
Daug keliaujate, tad gal turite mėgstamiausią šalies virtuvę?
Mėgstamiausia, bet ne pati sveikiausia – Tailando virtuvė. Nežinau, kodėl. Gal kad asocijuojasi su greitu maistu, tinka mano skonio receptoriams (tik tuomet, jeigu paprašau visiškai neaštraus patiekalo) ir nėra rizikos, kad užsakius kažką nežinomo gali būti neskanu. O jų desertas – lietiniai su bananais… jau noriu į Tailandą!
Kalbant apie keliones, kiek apskritai jose skiriate vietos maistui, ar dažnai išmėginate vietinius patiekalus? Ką yra tekę egzotiškiausio ar neįprasčiausio ragauti?
Anksčiau valgiau viską, ką pamatydavau – nuo geriausių restoranų iki paprasto gatvės maisto. Tačiau vienais metais praktiškai po kiekvienos kelionės sustreikuodavo mano žarnynas. Kartą, viešėdamas Indonezijoje, iš 8 kelionės dienų šešias pragulėjau lovoje apsinuodijęs, tad dabar į maisto ragavimą žiūriu labai atsargiai. Visgi jam išties skiriu nemažai laiko – atsirinkdamas maitinimo vietą, dienotvarkėje išskirdamas laiko ramiai ir įspūdingai vakarienei. Keliaujant sveikai maitintis nepaprastai sunku – kartais nepavyksta pavalgyti 5 kartus per dieną dėl laiko trūkumo ar rasti sveikesnių produktų, tačiau labai pasistengus viskas įmanoma.
Iš egzotiškiausių ragautų dalykų išskirčiau šikšnosparnį Seišeliuose, medžio kirminą Filipinuose, varlių šlauneles Kinijoje. Nors gal su pastaruoju gurmanų ir nenustebinsiu (šypsosi).
Ko visada yra jūsų šaldytuve? Nes jeigu nėra, sakote: „Tuščias!”
Šaltų gaiviųjų gėrimų ir kokių nors užkandukų tai sunkiai akimirkai, kai vakarienės nepakanka: rūkytų mėsos gaminių, bri ar parmezano sūrio.
Vytautės Ribokaitės nuotr.
Ar yra buvę kokių juokingų nutikimų, susijusių su maistu: ar gaminant, ar keliaujant?
Aš nesu nei geras, nei blogas maisto gamintojas – aš apskritai jo net negaminu, bet kai tenka… tiesiog sugadinu viską! Kartą, kai Alfo Ivanausko VMG televizijos laidoje reikėjo pagaminti silkę pataluose, sudeginau net paprasčiausius svogūnus juos kepindamas, tad dukart kartojome kadrą ir… vis tiek nepavyko! Išgelbėjo didelis kiekis majonezo, ragautojams labai patiko mano patiekalas.
Pagavau jus bekeliaujantį – ką dabar valgote, arba koks buvo paskutinis suvalgytas maistas ar patiekalas?
Kadangi keliauju namo, paskutinį kartą valgiau skrydžio Honkongas–Helsinkis metu. Tai buvo jūrų šukutės ir trinta moliūgų sriuba. Viskas skanu 11 kilometrų aukštyje!
Kokių maisto rekomendacijų turėtumėte skaitytojams?
Paragaukite varlių šlaunelių – mane apgavo, sakė, kad tai vištiena, o aš net stebėjausi, kad skanesnė, nei Lietuvoje – minkšta, sultinga… Na, nebeviliosiu daugiau. (juokiasi)
Ir interviu, ir laidoje sakėte, kad esate visiškai ne gamintojas. Bet net jeigu ir ne, turbūt turite kokį vieną firminį receptą?
Moku iškepti keksiukus-„braunius“, o geriausiai ir greičiausiai bei profesionaliausiai sugebu pagaminti karštus sumuštinius: esu toks didelis jų fanas, kad galėčiau paruošti užsimerkęs! Taip pat dažnai gaminu pusryčius (įvairiai keptus kiaušinius su priedais ir pagardais), tad mano sugebėjimais galite pasitikėti nebent rytais (juokiasi)…
