Maistas šunims – koks jis turi būti?

© 2020 vmgonline

Gilės projektai

Gilės projektai

mobile_750x300.jpg
vmgonline_baneris (1).jpg

Naujienlaiškis

    Maistas šunims – koks jis turi būti?

    Iki šiol rašėme ir kalbėjome apie maistą, kurį valgo žmonės. Laikas prisiminti augintinius – šunis, kurie dažnai nepelnytai šeriami bet kuo, kas liko, arba pigiausiais sausais ėdalais.

    Maistas pagal prigimtį

    Plačiai propaguojamas kaip geriausiai šunims tinkantis maistas sausas ėdalas dažnai yra tik balastas, panaikinantis alkį. Šunys yra plėšrūnai, tad ir turėtume juos šerti į tai atsižvelgdami – maistu, kurį jie patys rinktųsi gyvendami natūralioje aplinkoje: žalia mėsa, kaulais, subproduktais ir daržovėmis.

    Šis maitinimo būdas yra vadinamas BARF – anglų kalbos žodžių Biologically Appropriate Raw Food (biologiškai tinkamas žalias maistas) arba Bones And Raw Food (kaulai ir žalias maistas) trumpinys.

    Lietuvoje tokio maisto galima įsigyti internetu ČIA. Tai – natūralus žalios mėsos, smulkintų kaulų ir įvairių subproduktų mišinys be jokių konservantų, skonio stipriklių ar kitų maisto priedų. Dalis produktų papildyti nedideliu kiekiu daržovių ar ryžių. RAFUS ėdalo mišiniai specialiu būdu itin greitai užšaldomi žemoje temperatūroje, kad išliktų saugūs ir kokybiški.

    VMG vadovas Alfas Ivanauskas ir VMG šuniukas Kukulis.


    Iš meilės šunims gimęs verslas

    Kurį laiką savo šunis japonų akitą Michiko ir samojedę Akirą kasdien šėrusi vadovaudamasi BARF mitybos principais RAFUS įkūrėja ir asociacijos „Už laimingus šunis“ prezidentė Inga Andrulevičienė nusprendė užsiimti tokio maisto gamyba. Ne kiekvienas turi laiko savaitgaliais važiuoti į turgų, ieškoti reikiamų mėsos produktų, skirstyti juos porcijomis, papildyti ryžiais ar daržovėmis ir užšaldyti. Taupant brangų laiką, Ingai kilo mintis šunų mylėtojams pasiūlyti jau subalansuotus, geriausiai šunų poreikius atitinkančius žalios mėsos, subproduktų ir smulkintų kaulų mišinius. Visi produktai buvo kruopščiai atrenkami ir ruošiami, juos išbandant įvairių veislių šunims.

    „Prieš kurį laiką ir mes šėrėme savo šunis taip, kaip šeria, ko gero, daugelis – rinkdavomės geriausios kokybės sausą ėdalą, kurio sudėtyje yra kuo daugiau mėsos ir kuo mažiau maisto priedų. Tikėjome, kad tokiu būdu mūsų šunys gauna tai, kas geriausia. Tačiau tuo suabejoti privertė viena veisėja, šunis veisianti jau daugiau nei 20 metų. Kam šerti šunis sausu ėdalu su kuo didesniu mėsos kiekiu, jei galima šerti tiesiog mėsa?“ – sako Inga Andrulevičienė.

    Taip iš didelės meilės šunims gimė RAFUS prekės ženklas, kuriuo žymimi tik aukščiausios kokybės pilnai gyvūnų mitybos poreikius atitinkantys produktai.

    Subalansuotas maistą šunims ruošti kasdien sunku, tačiau besirūpinantiems savo augintiniu tokio maisto galima įsigyti internetu („Rafus“ nuotr.)


    Geras maistas – vaistas nuo kasymosi

    Iki kraujo nusikasęs, žaizdotas, beveik be plaukų likęs šuo. Veterinarei Audronei Pakamanienei teko matyti, kokius skausmus šuniui gali sukelti negydoma alergija. Klinikos „8 drambliai“ veterinarijos gydytoja sako, kad net ir šiais laikais atsiranda šeimininkų, kurie numoja ranka į besikasantį augintinį. Beje, yra veislių, kurias dažniausiai kamuoja alergijos, pirmiausiai tai – prancūzų buldogai ir šarpėjai.

    „Turbūt nėra nė vieno šunelio šeimininko, kuriam veterinarijos klinikoje nebūtų užduotas klausimas: „Kuo šeriate savo augintinį?“ Veterinarijos gydytojas labai dažnai įtaria maistines alergijas, kaip galimą augintinio negalavimo priežastį“, – sako Audronė Pakamanienė.

    Įtariant alergiją, reikia atrasti, kuris maisto produktas ją sukelia. Tuomet daugelis veterinarijos gydytojų siūlo pradėti taip vadinamą eliminacijos dietą. Jos esmė tokia: gyvūnas mažiausiai 6 savaites vartoja vieno angliavandenio bei vieno proteino pašarą ir žiūrima, ar alergija rimsta.

    „Komercinių pašarų gamybos technologija dažnai yra tokia, kai gamybos metu sumaišomas baltymas ir angliavandenis, tada jie abu kartu yra kaitinami, susidaro glikoproteinai, kurie savo ruožtu jau gali sukelti alergiją. Esu susidūrusi su situacija, kai pašaras su kalakutiena ir ryžiais alergizuoja, o namuose patiekta natūrali kalakutiena ir ryžiai – ne, nes ruošiami atskirai ir nesusidaro glikoproteinai“, – sako veterinarė.

    Deja, kol kas alergija iki galo nėra išgydoma. Įmanoma sušvelninti, valdyti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę. Belieka vengti alergenų – atsisakyti alergizuojančio produkto.

    Stiprikliai, stabilizatoriai, dažai – sausų ėdalų sudėtis

    Dažniausiai rūpinamės tuo, ką valgome patys: žiūrime į etiketes, tiriame produkto sudėtį. Vis dėlto retai užmetame akį į ėdalo, kurį duodame šunims, etiketę. Pasak veterinarės Ramunės Dvaržeckienės, pašarai netgi dažomi tam, kad pritrauktų žmonių dėmesį.

    „Sausas pašaras daugiau alergizuoja, nes jame yra gausu įvairių baltymų, angliavandenių, spalvą suteikiančių priedų, aromato ir skonio stipriklių, konservantų, stabilizatorių ir kitų kenksmingų priedų, kurie sausuose pašaruose, deja, dar nėra uždrausti. Todėl net ir parenkant specializuotus hipoalerginius sausus pašarus, vis tiek išlieka galimybė, kad augintiniui pasireikš alergija. Į sausą pašarą dedama net dažų – dar vieno nereikalingo ėdalo komponento. Šunims nerūpi jų maisto spalva. Tai daroma, kad produktas atrodytų patrauklesnis žmonėms – paslėptų pilkšvą spalvą, padarytų maistą panašesnį į mėsą“, – tvirtina Ramunė Dvaržeckienė.

    Jeigu abejojate, ar maistas tiks jūsų šuniukui, RAFUS tinklalapyje rašykite į rubriką KLAUSK VETERINARO. Veterinarė Ramunė Dvaržeckienė su malonumu atsakys ir patars.

    #IngaAndrulevičienė #šuniukas #rafus #šuo #kukulis #AlfasIvanauskas #šunųmaistas #maistas

    ATGAL

    PASIDALINTI

    Naujienlaiškis

    • Facebook vmgonline.lt
    • Instagram vmg_vilnius
    • YouTube vmg
    • LinkedIn vmg