Aš Ikona Pokalbių Šou Delfi TV

Mažoji virtuvės enciklopedija. Žaliosios „Matcha" sėkmės istorija

„Matcha" – skaisčiai žalių, panašių į krakmolą, miltelių arbata. Tai – ypatingai augintos ir paruoštos žaliosios arbatos produktas, kurio populiarumas laikui bėgant keitėsi, o dabar ji užkariauja konditerių ir kavos mėgėjų skonio receptorius.



Ne naujiena

Tik atrodo, kad „matcha“ yra pasaulio naujiena, nes kinai šį produktą vartojo jau prieš keliolika amžių. Dar VII a. Tangų dinastija Kinijoje pamėgo gaminti ir naudoti „Matcha“ mainams. Tangų valdymo metu žaliosios arbatos lapai būdavo supresuojami į briketus, išdžiovinami ir tada sumalami į miltelius, o prieš vartodami į ją įsiberdavo šiek tiek druskos. „Matcha“ gėrimą (miltelių bėrimą į puodelį ir užpylimą vandeniu) Chanas integravo į Zen budistų ritualus. Įdomu tai, kad šios arbatos gėrimas įtrauktas netgi į valdovo etiketą.

Vėliau, valdant kitoms dinastijoms, „Matcha“ gaminimo, laikymo ir vartojimo būdai keitėsi, tačiau visada ši arbata naudota prekybiniams mainams. Nuo 1911 m. Zen budizmas kartu su „Matcha“ atkeliavo į Japoniją ir prigijo. Iki šių dienų Kinijoje „Matcha“ arbata buvo praradusi populiarumą, o dabar skelbiamas jos renesansas visame pasaulyje.


Kaip „gimsta"?

Šiais laikais tikroji „Matcha“ gaminama iš sunokusių arbatos lapelių, kurie taip pat naudojami gaminant prabangiausios kategorijos japonišką žaliąją arbatą „Gyokuro“.

„Matcha“ gamybos procesas prasideda likus kelioms savaitėms iki nuimant arbatos lapelių derlių – pirmiausia arbatos krūmai uždengiami, kad būtų apsaugoti nuo tiesioginės saulės šviesos. Tai leidžia pristabdyti lapelių nokimą, stimuliuoja chlorofilo gamybą (dėl to arbata yra ryškiai žalia) ir lemia didesnį amino rūgščių kiekį arbatoje. Vėliau lapeliai surenkami ir paliekami džiūti.

Įdomu tai, kad susisukę lapeliai atrenkami „Gyokuro“ arbatai, o nesusisukę paliekami džiūti, subyra ir tampa „Tencha“, iš kurios gaminama „Matcha“ sumalant lapelius iki miltelių konsistencijos.

Malimas yra labai lėtas procesas – daugiau nei per valandą sumalama maždaug 30 g „Matcha“. Taip elgiamasi dėl to, kad lėtumas užtikrina švelnesnį aromatą.


Ruošimo būdai

Tradiciškai arbata ruošiama dviem būdais – tirštuoju („koicha“) ir skystuoju („usucha“). Skirtumas toks, kad iš 40 g „Matcha“ miltelių paruošiama 20 japoniškų arbatos puodelių „usucha“ ir 10 „koicha“. Tiek vienai, tiek kitai „Matcha“ pagaminti tereikia užplikyti miltelius ir juos išmaišyti. Tik „koicha“ būdui dažnai naudojama brangesnė ir senesnė arbata. Pastaroji yra kur kas saldesnė, švelnesnė ir ryškesnio skonio arbata nei gaminant „usucha“ būdu.



Ne tik arbata

„Matcha“ milteliai taip pat naudojami gaminant įvairius kulinarijos ir konditerijos gaminius: nuo tradicinių japoniškų („castella“, „manjū“, „monaka“) iki įvairių šiuolaikinių, pavyzdžiui, beriama ant ledų, į kremus tortams ar dažant kepinių tešlą. Taip pat populiaru įmaišyti „Matcha“ į pieną ir įberti cukraus – išeina žalias egzotiškai atrodantis kokteilis. Be to, jeigu aptikote žalios spalvos šokoladą, neverta išsigąsti, tai nebūtinai šokoladas su smarkiais dažikliais – ko gero, smaguriausite šokoladu su „Matcha“. Taip pat „Matcha“ milteliai naudojami gėrimams gardinti, vis populiarėja žaliosios arbatos kava ir arbata.



Skanaus ir sėkmės!








ATGAL

PASIDALINTI

  • Facebook vmgonline.lt
  • Instagram vmg_vilnius
  • YouTube vmg
  • LinkedIn vmg