Aš Ikona Pokalbių Šou Delfi TV

„Local T“: novatoriška lietuviška arbata

Ar kada pagalvojote, kokia yra lietuviška arbata? Mes, lietuviai, miškų ir laukų vaikai, turime senas žolelių rinkimo tradicijas, tačiau visa tai pasilieka kažkur už miesto, nes tai nėra modernu ir neįdomu plačiajai auditorijai. Arbatinė „Local T“ Vilniuje atsidarė prieš kelias savaites, o jauni jos kūrėjai siūlo paragauti moderniai tradicinės lietuviškos arbatos, kavos ir kepinių.

Arbatinė „Local T“ įsikūrė sostinės Dominikonų g. (Linos Jakubauskaitės nuotr.)


Visame pasaulyje žinoma kiniška, indiška arbatos, o kokia yra lietuviška arbata?

„Trijų rūšių: žolelių, medaus ir džemo, pavyzdžiui, mėtų, čiobrelių, liepžiedžių, jonažolių, melisų, aviečių lapų. Visos jos yra lietuvių tiekėjų. Žolelių arbatas perkame iš Anykščiuose gyvenančios šeimos, jie patys tas žoleles renka, džiovina. Pas juos nuvykę mes arbatas išragaujame pagal visas tradicijas: rankas nusiplauname šaltinyje, riečkelėmis pasemiame ir atsigeriame.

Šaltinio vanduo yra pats tinkamiausias arbatos gamybai. Kadangi šalia šaltinio neturime, tai padarėme taip, kad naudojamas vanduo būtų kuo artimesnis šaltinio vandeniui. Pasistatėme specialų filtrą. Kai kurios žolelių arbatos yra brandintos, jos yra kaip užsienietiškos pu erh, geresnės kokybės“, – pasakoja vienas iš arbatinės savininkų Dovainis Sinkevičius.

Kaip kilo mintis atidaryti tokios koncepcijos arbatinę?

„Iš tikrųjų mes ją ne sugalvojome, o aš tiesiog susapnavau prieš trejus metus. Grįžau pas tėvus į Varėną ir susapnavau savo senelį. Mes jojome su žirgais takeliu ir priėjome kryžkelę, tada jis man pasakė: „Jok čia į dešinę.“ Aš nujojau, tada atsidūriau trobelėje, kurioje kažkoks senukas maišė puodą su žolelėmis. Atsibudęs supratau, ką reikia daryti. Močiutė visada įdėdavo naminių žolelių. Tai prisiminęs suvokiau, kad yra daug skanių arbatų iš mūsų žolelių. Pradėjau domėtis, rinkti informaciją, komandą. Ir išrutuliojome iki to, kas yra dabar“, – sako Dovainis.

„Kažkada svajojau atidaryti sumuštinių kepyklėlę, tai, kai susitikome, sujungėme savo idėjas ir dirbome. Taip atsirado ir kepiniai, ir arbata bei lietuviška kava. Supratome, kad ir kepinius reikia derinti prie to, ką mes darome. Pavyzdžiui, lietuviški grietiniečiai – juos lietuviai mėgsta nuo seno. Siekėme tą tradiciją pateikti novatoriškai įdomiai, kad ir paaugliui būtų įdomu užeiti ir paragauti, pasidomėti. Pavyzdžiui, tradicinius grietiniečius gaminame ir su varške, ir su avietėmis ar abrikosais. Receptų atsiranda padedant šeimos nariams. Grietiniečių receptą turėjo mano mama, o po to jį papildėme. Vėliau galbūt atsiras ir su kažkuo egzotišku, kad jis būtų modernus lietuviškas kąsnelis“, – pasakoja vienas iš savininkų Justas Vėžys.

(Linos Jakubauskaitės nuotr.)


Kokia jūsų auditorija?

„Ji gan plati. Vyresni žmonės užeina dėl nostalgijos. Pavyzdžiui, kartą užėjęs vyras paragavo morkų kapučino ir nuklydo prisiminimų keliais: „Na taip, pastarąjį kartą morkų kavos ragavau 1985 metais, kai dar senelis buvo gyvas.“ Turistams norime reprezentuoti ne tik arbatinę, bet ir Lietuvą, juos čia sutinka šiltas, malonus aptarnavimas ir vietiniai skoniai. Kadangi ši gatvė yra pakankamai judri, tai turistų sulaukiame nemažai. Taip pat šalia yra Vilniaus universitetas, tad užeina ir studentų, ateityje jiems planuojame paruošti specialių pasiūlymų. Laukiame jaunų šeimų, pavyzdžiui, besilaukiančios mamos negali gerti kavos, nes „išvaro“ magnį, tai ruošime specialią arbatą ar kavą moterims, vėliau gal ir vyrams paruošime. (Pas jus arbatos galima tik išgerti ar ir nusipirkti?) Kol kas tik išgerti, bet netolimoje ateityje jau pradėsime prekiauti ir žaliava“, – sako D. Sinkevičius.

„Žolelių arbatas perkame iš Anykščiuose gyvenančios šeimos, jie patys tas žoleles renka, džiovina. Pas juos nuvykę mes arbatas išragaujame pagal visas tradicijas: rankas nusiplauname šaltinyje, riečkelėmis pasemiame ir atsigeriame“, – pasakoja arbatinės įkūrėjai Dovainis Sinkevičius (kair.) ir Justas Vėžys (deš.) (Linos Jakubauskaitės nuotr.)


Prie šūsnies arbatų pavadinimų lentoje matau ir kelias kavų rūšis. Kas yra lietuviška kava?

„Tai yra morkų, gilių, gudobelių, cikorijų kava. Tos kavos žinomos, bet galbūt nelabai įdomios ir mėgstamos. Todėl mes jas pateikiame novatoriškai. Šiuo metu populiarios kapučino, latės kavos ir t. t. Tai sugalvojome, kad reikia daryti lietuviškus kapučinus ir lietuviškas lates. Tikrai įdomūs ir išskirtiniai skoniai. Man asmeniškai tokie skoniai daug įdomiau nei tradicinės kavos“, – sako Justas.

Ko dažniau užsisako praeiviai: arbatos ar kavos?

„O, geras klausimas… Iš tikrųjų, jeigu vieną dieną žmogus užsisako kavos, tai kitą dieną ar antroje dienos pusėje ateina paragauti arbatos. Vietinės arbatos įdomiau, nes tolimų kraštų arbatose lietuviui yra labai daug nepažįstamų dalykų, sunku susigaudyti, o mūsiškėse viskas pažįstama ir aišku, tik šiek tiek primiršta“, – sako Dovainis.

(Linos Jakubauskaitės nuotr.)


Arbatos virtuvė „Local T“ Dominikonų 14–6 , Vilnius Tel: (8-626) 83228

Darbo laikas: I-V 7-22 val., VI-VII 9-22 val.

„Local T“ „Facebook“ profilis

#mieste #lietuviškavirtuvė #arbata #žoleliųarbata #arbatinė #skaniosvietos #LocalT #vilnius #žolelės #lietuviška #gėrimai

ATGAL

PASIDALINTI

  • Facebook vmgonline.lt
  • Instagram vmg_vilnius
  • YouTube vmg
  • LinkedIn vmg