AŠ Ikona vmgonline

Larisa Kalpokaitė apie svorio pokyčius: „Pusę gyvenimo gadini sveikatą, kitą pusę bandai pataisyti“

Prieš kelis mėnesius viešumoje pasirodžiusią Larisą Kalpokaitę buvo sunku atpažinti: moteris atrodė tarsi atjaunėjusi dešimtmečiu, buvo liekna ir švytėjo. Mūsų studijoje žymi aktorė atrodo ne ką prasčiau: ji šypsosi ir sako besijaučianti puikiai. Larisa pripažįsta, kad drastiški pokyčiai reikalavo aukų, tačiau šokoladą ji vis dar kartais sau leidžia, o šeimą lepina ne mėsiškomis, bet daržovių sriubomis.

Larisa, kaip pradedate dieną ir kaip atrodo jūsų pusryčiai? Geriate kavą ar arbatą?

Ryte visuomet pašildau vandenį, geriu jį šiltą, kartu išgeriu maisto papildų, vitaminų. Pusryčiams valgau vaisius: mandarinus, džiovintas slyvas, bananus ir išgeriu sulčių, pavyzdžiui, greipfrutų. Kavos negeriu, geriu tik žaliąją arbatą. Anksčiau mėgdavau kavą, bet dabar kelerius metus esu jos atsisakiusi ir geriu vos retkarčiais, nors anksčiau per dieną galėdavau 3–4 puodelius išgerti.

Jūsų svorio pokyčiai yra akivaizdūs, visiems įdomu, kaip jums pavyko taip sulieknėti? Ar dietos laikas buvo labai sudėtingas, o gal viskas įvyko gan lengvai ir natūraliai?

Tokiame amžiuje natūraliai nieks neatsitinka, tik storėjama (juokiasi). Aš esu iš tų, kurie vos tik aplanko stresas – visada pavalgo. Tai – mano asmeninė tragedija, niekada nuo streso svoris nekrisdavo, tik atvirkščiai. Kai svoris jau pasiekė maksimumą, pradėjau jaustis blogai, spaudimas kelis kartus buvo šoktelėjęs, buvo sunku net vaikščioti. Kiekvienam yra sava riba, o manoji atėjo praeitą pavasarį. Be to, sužinojau, kad mano medžiagų apykaita labai lėta, tad dėl to teko ją gerinti norint, kad visas organizmas funkcionuotų normaliai. Aš užsiimu tuo reikalu, žinoma, ne viena pati, o su gydytojų priežiūra.

Kadangi medžiagų apykaita tvarkoma tik sveikai maitinantis, man nieko nebeliko, tik atsisakyti tam tikrų maisto produktų. Atsisakiau Atsakyti kepto maisto, pieno produktų, su kuriais atsisveikinau gan lengvai, tačiau sunkiausia buvo atsisakyti miltinių produktų, ypač duonos. Teko atsisveikinti ir su maistu, ruoštu keptuvėje, tačiau to nė kiek nesigailiu, mat turiu labai gerus puodus, kuriuose skaniai, greitai ir paprastai galima daug ką pagaminti. Pradėjau valgyti daug daržovių ir vaisių, kurių iš viso anksčiau nevalgydavau. Mėgdavau makaronus, o dabar nebe, dabar jų ir nebereikia. Apie blynus, lietinius ar bulvinius blynus dabar išvis sunku pagalvoti. Savęs priežiūros procesas – nesibaigiantis. Pusę gyvenimo gadini sveikatą, kitą pusę bandai ją pataisyti.

Koks patiekalas, kurį gaminote ir anksčiau, jums vis dar puikiai pavyksta ir gydytojai leidžia tai valgyti?

Aš labai mėgstu sriubas. Mano virtos sriubos tikrai skanios, niekas nedrįstų pasakyti kitaip. Jas valgo visa šeima, valgau ir aš. Anksčiau dar darydavau mėsiškas sriubas su mėsišku sultiniu, bet dabar nebedarau, pakeičiau šią sriubą į daržovių. Šeima taip pat dievina mano ypatinguosius raugintus agurkėlius (receptas apačioje – red. past.).

Taigi jums teko atsisakyti ir mėsos?

Ne, mėsos neatsisakiau. Valgau visą baltą mėsą. Kiaulienos jau ilgai nevalgiau, nes man buvo neskanu, organizmas pats atsisakė. Jautieną valgydavau labai retai, nebuvo didelio poreikio, nes jautiena – labai specifinė mėsa, kurią reikia mokėti gaminti, iš jautienos gamindavau nebent guliašą. Atsisakiau veršienos ir žvėrienos, nes labai gaila miško gyvūnų.

Kokia yra jūsų nuodėmė? Ką vis dar valgote? Ko negalite atsisakyti?

Tokios nuodėmės anksčiau niekada nedariau, bet ji kažkaip, mano nelaimei, atsirado. Aš labai noriu šokolado. Kažkokia tragedija! Aš tiesiog stengiuosi bėgt pro šalį, pro visas šokolado parduotuves, kol ko nors nenutvėriau. Bet dažnai vis tiek užsuku bent mažo gabaliuko šokoladinio torto. Aš išvis anksčiau saldumynų nevalgydavau, o dabar vis kažko trūksta, mažo gyvenimo džiaugsmo.

Kokio produkto nemėgstate, galbūt jo nevalgote jau nuo vaikystės?

Nuo pat vaikystės namuose būdavo labai sveikas, liesas maistas. Kai ištekėjau, mano vyras norėjo tik kiaulienos, riebaus maisto. Net priblokšdavo tas riebumas, bet pripratau. Nemėgstu lašinių, nors būdavo, kad anksčiau retsykiais sūdyti patikdavo. O šiaip daugiau valgau viską sveikos mitybos ribose.

Jei išeinate į miestą, kokiame restorane valgote? Ką dažniausiai užsisakote, kokios virtuvės maistą renkatės?

Retai valgau restoranuose, nebent būna kokia proga. Jei valgau Azijos virtuvės restoranuose, tai vištieną, žuvį arba daržoves, ypač mėgstu baklažanus. Mėgstu ir žuvį, tik reikia mokėti skaniai pagaminti, o restoranuose retai galima gauti skaniai paruoštos žuvies. Mūsų restoranuose net sveikas daržovių salotas sumaišo su sūriais visokiais, padažais, privaro visko, ko nereikia. Taigi dažniausiai renkuosi paukštieną arba jūros gėrybes, jas galėčiau valgyti ir valgyti.

Ką skaniausio esate valgiusi kelionėje? Gal buvo kažkas, ko negalėjote paragauti?

Skaniausia, ką valgiau, tai puikiai paruoštą tuną. Dėl juokingos priežasties neparagavau ryklio mėsos. Prieš valgant mus įspėjo „tik neuostykite!“, o aš, aišku, pauosčiau ir nebegalėjau į tą mėsą net žiūrėti (juokiasi). Galiu prisipažinti, kad niekada nesu ragavusi omarų ir tarakonų, kuriuos kolegė buvo atvežusi iš Tailando. Nors sakė, kad jų skonis kaip sūdytų riešutų, pamačiusi tarakonų ūsus, jų nebenorėjau.

Kuo, jūsų manymu, reikėtų vadovautis dienos metu, kad žmogus turėtų daug energijos? Kuo, mitybos prasme, vadovaujatės jūs pati?

Aš galvoju, kad ne viskas priklauso nuo mitybos. Aišku, jei prisivalgai cepelinų, tai po to traukia tik miegoti, nesinori jokio fizinio darbo. Manau, kad energijos šaltinis priklauso nuo vidinio žmogaus nusistatymo, dvasinės būsenos. Jei yra noras gyventi, noras džiaugtis tuo gyvenimu, tai bus ir jėgų. O jei to nėra – tai maitinkis kaip tu nori, niekas nepadės. Tačiau pripažįstu, sunku būti linksmam ir smagiam, kai oras prastas. Ne be reikalo islandams, iki krizės, kartą per mėnesį būdavo būtina nuvykti į šiltuosius kraštus, vyriausybė tiesiog apmokėdavo šias keliones, kol piliečiai neišsikraustė iš proto. Taigi manau, kad reikia saulės, kurios jau matome vis daugiau ir daugiau, bei vidinio gyvenimo džiaugsmo.

LARISOS KALPOKAITĖS RAUGINTŲ AGURKŲ RECEPTAS

Reikės: Šviežių „rodničiok“ rūšies agurkų (vidutinio dydžio) 5–6 skiltelių česnako Vyšnių lapų Serbentų lapų (jei mėgstate rūgštelę) Ąžuolo lapų (pasirinktinai) Krienų lapų (pasirinktinai, krienų lapai suteikia agurkams traškumo) Šviežių krapų Šalto vandens Druskos (proporcija: vienam litrui vandens – du valgomieji šaukštai druskos)

Paruošimo būdas: Į stiklainį įdėkite kelis vyšnių, serbentų, ąžuolo lapus, porą švarių česnako skiltelių ir saują šviežių skabytų krapų. Jei mėgstate traškesnius agurkus, įdėkite krienų lapų. Sustatykite eilėmis agurkus, dėkite, kiek telpa. Įmeskite likusias česnako skilteles ir ant viršaus uždėkite dar lapų. Litre šalto vandens (litro vandens pakanka 3 l stiklainiui) ištirpdykite du šaukštus druskos (jei nemėgstate sūriai, ištirpdykite pusantro šaukšto) ir supilkite vandenį į stiklainį ant agurkų. Uždarykite stiklainį plastikiniu dangčiu ir pastatykite į tamsią, vėsią vietą, pavyzdžiui, rūsyje ar į ąžuolinę statinę. Valgyti patartina po 2 dienų ir vėliau.

#interviu #LarisaKalpokaitė #žmonės

ATGAL

PASIDALINTI

  • Facebook vmgonline.lt
  • Instagram vmg_vilnius
  • YouTube vmg
  • LinkedIn vmg