„La Pasta. Makaronų namai“: itališkų makaronų kabinimas lovoje
mobile_750x300.jpg
vmgonline_baneris (1).jpg

Naujienlaiškis

„La Pasta. Makaronų namai“: itališkų makaronų kabinimas lovoje

Ką gi, galime tik pasikartoti, kad visi keliai veda į „Ogmios miestą“ (anksčiau čia apsilankėme „Vaflių namuose“ ir „Peri Peri“) ir, žinoma, į restoraną, kuris jau yra vadinamas Romos atstovybe ir garsėja sąmonę temdančiu tiramisu. Praveriame duris ir jau girdime Eros Ramazzotti dainas. Kaip sakoma, viskam būna pirmas kartas, o čia mūsų laukė pirmasis interviu lovoje.

Kokie yra svečiavimosi ritualai? Dažniausiai esi pasitinkamas prie durų ir todėl jautiesi laukiamas (rastas kabliukas rūbinėje šį jausmą dar labiau sustiprina!). Taip mus sutinka ir vienas restorano „La Pasta. Makaronų namai“ savininkų Gediminas Jasas. Tuoj pat susipažįstame su jo naujuoju būstu: „Mes esame itališkuose namuose. Itališki namai, kaip ir visi namai, turi kambarius, virtuvę, vonią. Pagal tai mes ir sukūrėme savo interjerą. Eisime į miegamąjį, kur sėdėsite ant pačios tikriausios miegamojo lovos. Matysite vonioje ant virvutės pakabintus skalbinius, virtuvę su šaldytuvu, darbo kambarį, svetainę.“

Netrukus išsiaiškinsime, kaip ši lova atsidūrė naujai atsidariusiame restorane.

Jeigu į restoraną užsuka žmonių grupė, dažniausiai jie nori prisėsti miegamajame (Valerijos Stonytės nuotr.).


Kodėl makaronų namai: ar lietuviai nemoka pasigaminti makaronų, ar gamina netinkamai?

Negalvojame, kad jie nemoka, ir negalvojame, kad pasiruošia netinkamai. Tiesiog nusprendėme, kad galime makaronus, raviolius, lazanijas gaminti su itališkais receptais, itališkais miltais, pačia įranga ir patiekti žmogui dalelę Italijos per maistą, per bendravimą, per visą aplinką ir jaukumą. Norėjome vienoje vietoje padaryti mini Italiją, kad čia atėjęs žmogus sakytų, kad jam čia – kaip tada, kai jis buvo restorane Romoje, ir jis jaučiasi valgantis tokį patį maistą. Pabandėme sukurti tokią itališką visumą pasitelkdami ir aptarnaujantį personalą, ir virėjus iš Italijos.

(Valerijos Stonytės nuotr.)


Kaip tik paminėjote Romą: ją čia, sako, pajautę ir apsilankę žmonės. Ar Romos atmosferą ir bandėte atkurti?

Italija visa yra graži. Romą paminėjau todėl, kad ir patys klientai ją pabrėžia, jiems kyla asociacijos. Iš esmės, Italija yra Italija. Turime itališką virtuvę ir atstovaujame itališkai virtuvei, o ne Romos ar Sicilijos virtuvėms.

Restorane skamba muzika, kurią išsirinkti padėjo Daniele. Tai – itališka, kokybiška muzika. Vakarais yra įjungiamas diktofonas ir grojama plokštelėmis (Valerijos Stonytės nuotr.).


Atrodytų, kad visi itališki restoranai siekia būti autentiški, o koks yra Jūsų autentiškumo išskirtinumas?

Savo itališkumą bandome išpildyti nuo pat pradžių: patys iš Italijos vežamės itališkus kietojo kviečio viso grūdo miltus – taip, kaip ir reglamentuoja itališkos taisyklės. Esame įsigiję tris galingus makaronų gaminimo įrenginius. Jais gaminame pačią tešlą, makaronus. Šiuos įrenginius laikau didelio restorano įrenginiais, todėl mes, santykinai mažas restoranas, būsime pajėgūs tiekti makaronus ir lazanijos lakštus kitiems restoranams.

Iš Italijos vežamės ir itališkas pomidorų tyres, pomidorus, „prosciutto“ kumpį. Ne šiaip sau vežamės, kad būtų fainiau ir galėtume pasakyti, kad turime. Vežamės dėl kokybinių dalykų. Paprasčiausiai tokių miltų, kokių mums reikia, Lietuvoje neradome. O visa kita yra padaryta maksimaliai itališkai. Taip, kaip mes suprantame, kaip žinome ir jaučiame.

„Mes šių apatinių tikrai nuo nieko nenumovėme. Jie švarūs ir nenaudoti, suderinti. Jie čia tam, kad pabrėžtume šios zonos paskirtį, o kokie itališki namai be skalbinių?“ – sako G. Jasas (Valerijos Stonytės nuotr.).


Visuomet įdomu sužinoti, kaip itališki restoranai pritraukė ir atsivežė savo italą.

Mes Giulios neatsivežėme – radome Lietuvoje, Vilniuje. Kadangi sukūrėme tokią itališką oazę, nebuvo sudėtinga atrasti ir tikrą italą. Italai vertina itališkumą ir tai, kaip jo yra laikomasi. Lietuviai mėgsta minkštučius makaronus, o, italų nuomone, valgome jau pervirusius. Ir čia stengiamės virti tiek, kiek reikia, kad būtų išlaikyta pati makaronų struktūra. Kai kuriems klientams tai yra nepažįstama, bet mes redukuojame ir sakome, kad tai padarėme sąmoningai. (Kaip žmonės tuo pasiskundžia – ar sako, kad jų makaronai neišvirę?) Jie santūriai sako, kad buvo labai skanu, bet nepakankamai išvirta. Kitą kartą jie tai žino ir tampa daugiau suprantančiais.

Sąskaitą restorano klientai gauna pelėkautuose. Nors žmonės būna įspėjami, kad elgtųsi atsargiai, pelėkautai grėsmės nekelia. Anot G. Jaso, tradiciniuose, senuose itališkuose namuose gali išbėgti ir viena kita pelytė, todėl situacija turi būti kontroliuojama (Valerijos Stonytės nuotr.).


Po to, kai mums ant stalo padėta lėkštė buvo pristatyta itališkai, kyla klausimas, ar italo padavėjo ieškojote tyčia? Įdarbinti kitatautį, nekalbantį lietuviškai, vis dar yra drąsu.

Bet kokį itališką patiekalą ar gėrimą gerokai tikriau ir nuoširdžiau gali pristatyti ir apie jį papasakoti žmogus, kuris yra užaugęs su tais patiekalais, gėrimais. Mes užaugome su manų koše, o jie – su makaronais. Jiems viskas, iš esmės, yra įgimta. Mums labai pasisekė, kad radome Daniele, kuris Lietuvoje gyvena ne taip ir seniai.

Nustebinti lietuvį, vilnietį, yra labai sudėtinga, todėl stengiamės stebinti visuma. Tam, kad po pusvalandžio jis pamirštų, jog yra Vilniuje.

Restorano grožio staliukas yra skirtas intymiam pasisėdėjimui (Valerijos Stonytės nuotr.).


Meniu. Makaronai su Bolonijos, pesto padažu, „alla Carbonara“, keturiais sūriais, jūros gėrybėmis. Ravioliai, įdaryti mėsa, grybais, špinatais ir rikota. Užkandžiai ir salotos. Sriuba su žuvimi ir jūros gėrybėmis. Rizotas su jūros gėrybėmis (tiks netoleruojantiems gliuteno). Desertai (tiramisas ir „panna cotta“). Pastaba: Jums bus paduotas meniu italų kalba. Nenusigąskite – restoranas nori bendrauti.

Gėrimai. Didžioji dalis gėrimų restorane yra itališki, įskaitant pilstomą alų „Peroni Nastro Azzurro“. Galite užsisakyti grapos, „limoncello“, itališko mineralinio vandens, sulčių, limonadų.

Dienos pietūs. Nuo 11:30 iki 14:30 val. Jų kaina – 5,50 Eur. Į pietus įeina sriuba, karštas patiekalas ir stalo vanduo (stalo vandens restorane galima gauti nemokamai).

„Bruschetta“ (2 asm.). Kaina – 5,50 Eur


„Spaghetti alla Carbonara“. Kaina – 5,90 Eur

Valerijos Stonytės nuotr.


„Fusilli al Pesto“. Kaina – 6,50 Eur

Valerijos Stonytės nuotr.


Tiramisas. Kaina – 2,90 Eur

Valerijos Stonytės nuotr.


Makaronai, skirti parduoti. Makaronai restorane būna pagaminti tos pačios dienos rytą arba vakarykštės dienos vakarą. Turimais įrenginiais yra gaminami šešių rūšių makaronai: „tagliatelle“, „pappardelle“, „spaghetti“, „fusilli“, „penne“, „fioreli“. Visus juos bei padažus makaronams galima įsigyti iš restorane esančios vitrinos.

Parduodamų makaronų vitrina (Valerijos Stonytės nuotr.).


Darbo laikas

Pirm.–Šešt.: 10:00–21:00 val.

Sekm.: 12:00–20:00 val.

„La pasta. Makaronų namai“, Verkių g. 29, Šeimos aikštė 3 („Ogmios miestas“). Restorano „Facebook“ paskyra.

#rizotas #italija #lapasta #naujavieta #makaronai #ravioliai #restoranas #makaronųnamai #itališkas #roma #GediminasJasas #vilnius #tiramisu #ogmiosmiestas

ATGAL

PASIDALINTI

Naujienlaiškis

© 2020 vmgonline

  • Facebook vmgonline.lt
  • Instagram vmg_vilnius
  • YouTube vmg
  • LinkedIn vmg