Nauja Alfo Ivanausko knyga nemokamai. Alfas vienas gamtoje. Išragauti vasarą
Nauja Alfo Ivanausko knyga nemokamai. Alfas vienas gamtoje. Išragauti vasarą

Kur pigu ir skanu: 10 įdomiausių Lietuvos valgyklų

Šiais laikais valgyklos daugeliui vos tik baigus mokyklą tampa užmirštos, tačiau tik ne Jonui Paliui, kuris socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Kauno Valgyklos“ dalijasi aplankytų valgyklų įspūdžiais.

Jonas nuo mokyklos laikų labai mėgo valgyklų maistą. „Meilę valgyklų maistui paveldėjau dar iš tėčio, jis labai mėgsta jose pavalgyti“, – sako Jonas. Tiesa, kiek jų aplankęs, pats jau nė nebesuskaičiuoja. Keliavimas aplink Lietuvos miestus darbo reikalais ir tuo pačiu ieškojimas dar neatrastų valgyklų – neatsiejama jo gyvenimo dalis.

Asmeninė Jono indų kolekcija. Jono Palio nuotr.


Apie valgyklas Jonas rašė savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje nuo pat jos sukūrimo pradžios. Vėliau giminių pamokytas, kaip sukurti puslapį, jis pradėjo rašyti viešai. Šiuo metu jo „Facebook“ puslapį „Kauno Valgyklos“ seka per 2 tūkst. žmonių. Nors pats Jonas tikina nežinantis, kodėl sulaukė tokio didelio susidomėjimo, dėmesys jam patinka ir apie valgyklas stengiasi rašyti kuo dažniau.

Šiandien Joną daugelis juokaudami vadina „valgyklų kolekcionieriumi“. Ir tikrai, jis kolekcionuoja ne tik maisto ir interjero nuotraukas, bet ir senus autentiškus indus, įrankius, valgiaraščius, reklaminius bukletus ar kitus atributus. „Kadangi jau išlindau į viešumą su šia savo veikla, nusipirkau reprezentacines vitrinas ir susidėjau savo kolekciją, dabar žmonės galės pasižiūrėti“, – paaiškino Jonas.

Tiesa, pasak Jono, senesnius nei sovietinio laikotarpio indus gauti labai sudėtinga, nedaug jų belikę. Kolekcininkas papasakojo ir tai, kad valgyklose likę sovietiniai indai dažniausiai būna ypač nekokybiški. Lėkštės buvo gaminamos iškart su defektais: sutrūkinėjusios, dėmėtos, nepilnai užlietos glazūra.

Taip pat kolekcionierius labai džiaugiasi radęs autentiško, senovinio interjero valgyklas: „Tarybiniais laikais visi turėjo savo menininkus, kurie padarydavo jiems interjerą. Tai toks sovietinis taikomasis menas. Man gražu, kai niekas nepaliesta. Seniau dar būdavo galima rasti valgyklas, kuriose šone stovėdavo baras. Dabar jau tokių barų nebėra arba jie nebeveikia.“