Kulinarinės olimpiados nugalėtojos: „Svarbiausia palaikyti komandinę dvasią“
mobile_750x300.jpg
vmgonline_baneris (1).jpg

Naujienlaiškis

Kulinarinės olimpiados nugalėtojos: „Svarbiausia palaikyti komandinę dvasią“

Prieš kelias dienas Lietuvą ir VMG kolektyvą pasiekė džiugi žinia: penkios patyrusios kulinarės – Aldona Gečienė, Honorata Lyndo, Liucija Makovska, Vaida Valikonytė ir Valerija Livanova – iškovojo auksą renginyje IKA / Culinary Olympics. VMGonline.lt gavo išskirtinę galimybę pakalbinti šios komandos nares, žurnalo „Verdu ir kepu“ konsultantes Honoratą bei Valeriją.


Valerija, Honorata, kaip sugalvojote dalyvauti renginyje?

Valerija: Taip susiklostė aplinkybės, kad komandos nare tapau atsitiktinai. Plano dalyvauti olimpiadoje neturėjau, ir, kuomet pasiūlė prisijungti prie komandos, mąsčiau vos kelias valandas. Tai – nepaprastai įdomi patirtis, savotiškas savęs išbandymas, darbas komandoje, darbas už Lietuvą.

Honorata: Tai – mano trečioji olimpiada. Pirmą kartą dalyvavau 2008 metais su komanda, gavome diplomus. 2012 dalyvavau individualiai ir laimėjau bronzos medalį. Apskritai, čempionatuose dalyvauju apie 10 metų, tiek pat metų mūsų su Liucija Makovska ir Aldona Gečiene komandai. Mūsų niekas neskatino, mes pačios labai norėjome pasiekti kuo tobulesnių rezultatų.

Papasakokite apie renginį daugiau: kur jis vyko, kiek laiko truko, kiek buvo dalyvių, kokios spalvos medalius laimėjote?

Honorata: IKA / Culinary Olympics yra kas ketverius metus rengiama virėjų olimpiada, ji visada vyksta Vokietijoje, Erfurte. Truko penkias dienas, spalio 22–26 d. Šiemet dalyvaujančių komandų buvo 59. Suskaičiavus visų komandų narius, dalyvių buvo net 802! Mes, komanda „Gintarinis aljansas“, iškovojome auksą kulinarinėje ir konditerinėje rungtyje. Be to, užėmėme III vietą regioninių komandų lygoje.


Kaip jautėtės atvykusios pačią pirmą dieną: jaudinotės ar buvote ramios ir užtikrintos?

Valerija: Kadangi tai buvo mano pirmas kartas olimpiadoje, vis bandžiau įsivaizduoti, kaip viskas vyks, kaip viskas atrodys. Iš tiesų mintis dėliojau dar būdama Lietuvoje. Tačiau atvažiavusi į Erfurtą visai nebesijaudinau. Žinojau, ką reikia padaryti, kokios užduotys, koks darbo planas. Šiek tiek išsigandau nepažįstamos virtuvės, bet tai dešimties minučių apsipratimo klausimas. Ir… pirmyn!

Honorata: Manau, kad mes pačios jautėme komandinę dvasią, tai padėjo atsipalaiduoti. Puikiai sutarėme, kiekviena mūsų žinojo, ką daryti, ir įdėjo begalę pastangų. Toks komandinis darbas atsipirko.

Kokias rungtis teko įveikti ir kaip gerai tai padaryti, kad laimėtumėte?

Honorata: Kad laimėtume, privalėjome labai gerai žinoti taisykles, kruopščiai ir tinkamai viską pagaminti bei pateikti. Culinary Art (kulinarinei) rungčiai turėjome paruošti 4 skirtingus mini užkandžius, žuvies banketą 8 žmonėms, 3 vegetariškus patiekalus ir sudaryti 5 patiekalų meniu ir pagaminti tuos patiekalus. Kita kategorija, kurioje rungėmės, vadinosi Pastry Art (konditerinė rungtis). Jai turėjome pagaminti 4 skirtingus desertus ir 4 mini pyragaičius-saldainius.


Ar pajautėte konkurenciją su kitais dalyviais? O gal kaip tik – buvote draugiškoje aplinkoje?

Valerija: Dirbome dvi paras, tad pačioje parodoje buvome labai mažai. Konkurencijos… Ne, aš asmeniškai nepajaučiau. Kiekviena komanda dirbo prie savo stalo ir buvo visiškai pasinėrusi į savo stalo paruošimą, tad ir nežvilgčiojome vieni į kitus.

Kokie žmonės buvo renginio komisijoje – galbūt kažkas iš labai garsių šefų? Pagal kokius kriterijus dalyviai buvo vertinami?

Honorata: Žiuri narių skaičius siekė beveik 60. Visi jie turi tam tikrą išsilavinimą ir gali vertinti virėjus. Pagrindiniai kriterijai buvo keturi, jiems skiriama po 25 taškus. Vertinami buvo patiekalų pristatymas ir inovacijos, kompozicija, taisyklingas profesionalus paruošimas ir serviravimas. Aukso medalius gauna surinkę nuo 90 iki 100 taškų.


Tokiame renginyje žiūrovai ir komisija tikėjosi kažko dar neregėto ir neragauto, tai net vienas iš vertinimo kriterijų. Iš ko sėmėtės įkvėpimo gamindamos?

Valerija: Iš savo žinių ir patirties konditerijos srityje. Kartu su komandos nare Vaida dirbome prie desertų ir pagrindinė mūsų mintis buvo tokia, kad turime ne tik nustebinti, bet ir padaryti tai gražiai, patiekalai privalėjo būti tvarkingai patiekti. Genialumas slypi paprastume.

Kaip reagavo auditorija, ar galėjo žiūrovai paragauti tai, ką gaminote? Ar turėjote salėje palaikymo komandą?

Valerija: Pastebėjau, kad daugybė žmonių vis ėjo fotografuoti mūsų stalo. Nuo jo buvo išragauti ne tik tie petit fours (kurie ir buvo skirti ragavimui), bet ir tie patiekalai, kurie buvo patiekti padėkluose kaip parodomieji. Manau, tai – labai geras ženklas! Didžiulį palaikymą jautėme iš savų, lietuvių sirgalių. Jie tikrai labai jaudinosi dėl mūsų, visą laiką buvo kartu ir per apdovanojimus labai garsiai išreiškė savo džiaugsmą.

Triumfo akimirka: kaip jautėtės išgirdusios, jog laimėjote auksą tokio masto renginyje?

Honorata: Iškart netikėjau, kad laimėjau, nesupratau, kas vyksta: žiūriu, man kabina medalį, duoda taurę su šampanu, fotografuoja. Jaučiausi kaip sapne, atsipeikėjau tik vėliau!

Valerija: Aš irgi nepatikėjau! Tai – geriausia, ko tik buvo galima tikėtis. Be galo džiaugiausi už visą komandą, kadangi kiekviena iš mūsų į savo darbus įdėjo labai daug pastangų – tiek moralinių, tiek fizinių. Visos labai jaudinomės, o kartu su mumis – ir mūsų didžiausi padėjėjai, šefai Laurynas Bužinskas ir Ričardas Leckas. Jų pagalba olimpiados dienomis buvo tiesiog neįkainojama. Aišku, esu savikritiška ir man kažkas vis dar šnibžda, jog reikia daryti dar ir dar geriau. Labai tikiuosi, kad dar bus proga tai padaryti!


Visiems smalsu, kokius gi prizus gauna nugalėtojų komanda?

Honorata: Pagrindinis prizas – tavo darbo įvertinimas. Kiekvienam virėjui tai labai svarbu. Aišku, gavome medalius, diplomus. Jokių kitų prizų nėra, bet patirties ir darbo įvertinimo visiškai užtenka.

Kokie tolesni jūsų siekiai ir planai, ar žadate dalyvauti panašiuose renginiuose vėl greitu metu?

Honorata: Artimiausiu metu čempionatuose dalyvauti nežadu, artimiausias vyks 2018 metais Liuksemburge. Tačiau greičiausiai ten važiuosiu tik pasižiūrėti, kaip varžosi kiti, ir pasisemti kulinarinių idėjų.

Valerija: Labai tikiuosi, kad tokia galimybė dar pasitaikys. Ar įmanoma pamatuoti tą atsakomybę, adrenalino kiekį ir patirtį, kuriuos gauni per tokias varžybas? Vargu. Bet tai yra nepamirštama patirtis.

Save

ATGAL

PASIDALINTI

Naujienlaiškis

© 2020 vmgonline

  • Facebook vmgonline.lt
  • Instagram vmg_vilnius
  • YouTube vmg
  • LinkedIn vmg