Nors krevetės yra prabangos simbolis, bet, pavyzdžiui, Amerikoje ši prabangos rūšis yra viena perkamiausių, o šviežių (ne šaldytų) jau galime įsigyti ir Lietuvoje!
Krevetės išties nėra pigios, tačiau, pasak šefo Alfo Ivanausko, užtenka vos kelių, kad patiekalas taptų išskirtinis. O geriausia tai, kad šiam nekaloringam baltymų šaltiniui skaniai pagaminti praktiškai nieko nereikia – tik žiupsnelio druskos ir kelių lašelių citrinos sulčių. Kartais dar gero šaukšto sviesto.
Ar žinote, kad:
Daugiausia krevečių suvalgo amerikiečiai, jie yra ir pagrindiniai šių gėrybių tiekėjai pasaulyje. Su jais konkuruoja Kinija, Tailandas ir kitos Azijos šalys.
Lietuvoje jau irgi galima įsigyti šviežių lietuviškų, t. y. Lietuvoje užaugintų krevečių. Kaišiadorių rajone įsikūręs vienintelis Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse krevečių auginimo ūkis „Local ocean“.
Lietuvoje baltakojės krevetės auginamos nedideliuose baseinuose, kuriuose atkurta tropinių vandenynų vandens cheminė ir mikrobiologinė sudėtis, kurios dėka krevetės gyvena tarsi natūralioje aplinkoje, tačiau ne tik be antibiotikų, hormonų, chemikalų, bet ir be natūraliai vandenyne kylančių grėsmių. Todėl juokaujama, kad Lietuvoje krevetės gyvena atostogų režimu.
Baltakojų krevečių mailius į Lietuvą atskraidinamas per 24 valandas iš Floridos (JAV).
Patalpoje, kurioje auginamos krevetės, visada turi būti išlaikoma bent 20 laipsnių oro temperatūra, o vanduo baseinuose – 28 laipsniai.
Krevetės yra plėšrios, todėl jeigu baseinuose auginamos nėra laiku ar tinkamai pamaitintos, gali viena kitą suvalgyti.
Daugiau įdomybių:
Bene pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose krevetės paminimos dar 300-aisiais mūsų eros metais. Graikų rašytojas Atėnas rašė, kad iš žuvų mažiausios yra krevetės figų lapuose (galime manyti, kad toks anuomet buvo jų patiekimo būdas)
Čiapaso pakrantėje (Meksika) rasta įrodymų apie bene seniausią krevečių paruošimo būdą – džiovinimą saulėje. Ten pat rasta ir molinių židinių, kur krevetės būdavo džiovinamos, kai saulė pasislėpdavo.
XIX amžiuje atsirado konservų fabrikai ir saulėje džiovintas krevetes pakeitė konservuotos krevetės. XX amžiuje konservuotą produkciją pakeitė šaldyti produktai.
Dauguma krevečių yra trumpaamžės, visgi gyvenimo trukmė priklauso nuo konkrečios rūšies. Vienos išgyvena vos 1 ar 2 metus, kitos gali ir 12.
Gyvenimo pradžioje visos krevetės yra vyriškosios giminės, besivystydamos vienos tampa patinėliais, kitos – patelėmis.
Viena krevetė turi vos 7 kalorijas, bet yra turtinga omega-3 riebalų rūgščių ir baltymų. Kadangi yra maža, kitaip nei didesnės jūros gėrybės, beveik neprikaupia nei švino, nei gyvsidabrio.
Visame pasaulyje yra tūkstančiai krevečių rūšių, tačiau tik apie 20 jų yra komerciškai reikšmingos. Rinkoje populiariausios yra baltakojės, didžiosios tigrinės krevetės ir japoniškos juodaakės (akiami).
Teigiama, kad pirmasis restoranas, savo lankytojams patiekęs krevečių kokteilį (tai populiarus jūros gėrybių patiekalas iš virtų krevečių „Marie Rose“ padaže, patiekiamų vyno stiklinėje) buvo garsus pokario restoranas „Berni Inns", priklausantis Dž.Britanijos restoranų tinklui „Tudor“.
Vienas iš populiariausių tradicinių patiekalų Kinijoje yra „Zui Xia“, arba „Girtos krevetės“. Gėlavandenės krevetės yra įmetamos į alkoholinį gėrimą, dažniausiai kinų likerį baijiu. Iš pradžių krevetės bando pasprukti, todėl valgantieji turi jas sugauti. Jos miršta tik tada, kai yra sukramtomos. Patiekalas yra brangus, nes jį gali paruošti tik patyrę šefai.
Krevetės ir kiti vėžiagyviai nėra košerinis maistas, todėl yra draudžiami žydų virtuvėje.
Daugiau apie Lietuvoje auginamas krevetes skaitykite ČIA
