Kalbėti apie maistą ir sveiką mitybą bičiulių kompanijoje jau yra įprasta, kaip ir ieškoti receptų, idėjų vakarienei ar pietums. Tačiau būna, kad suaugusieji sveikesne, visaverte mityba pradeda domėtis dėl vaikų.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė pastebi, kad „su gydytojais dietologais tėvai konsultuojasi dėl labai įvairių problemų. Kai kuriems mažyliams dėl sunkių įgimtų patologijų nuo ankstyvo amžiaus prireikia specialaus maitinimo (kartais – ir per zondą arba į veną), kitiems dietologo pagalbos prireikia augant ar susirgus įvairiomis sunkiomis ligomis. Pavyzdžiui, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų ar kitomis ligomis. Taip pat dietologai dažnai konsultuoja dėl vaikų nevalgumo, augimo sutrikimo, nutukimo, valgymo sutrikimų. Kadangi problemos, su kuriomis susiduriame, yra labai įvairialypės, universalaus atsakymo, kaip užkirsti joms kelią, nėra. Įgimtų ligų, genetinių sutrikimų, įvykusių traumų mitybos pagalba nepakeisime, tačiau galime užtikrinti, jog vaikas visais įmanomais būdais gaus jam reikalingas maisto medžiagas. Visgi daugumos lėtinių ligų, tarp jų ir nutukimo, galima išvengti įdiegus sveikesnius maitinimosi ir gyvensenos įpročius“.
Tačiau ar gali maistas ne tik užkirsti kelią ligoms, bet ir padėti vaikui pagerinti mokymosi rezultatus, koncentraciją, dėmesį? O padidinti intelektą? Didžiosios Britanijos mitybos ekspertas Patrickas Holfordas sako, kad taip, ir tam turi svarių mokslinių tyrimų pagrindimų. Apie visavertės mitybos įtaką vaikų fizinei, emocinei, protinei raidai jis pasakoja knygoje „Pilnavertė vaiko mityba“, kurią pristato leidykla „Dvi Tylos“.
„Turbūt nustebsite sužinoję, kad bet kokio amžiaus vaiko protinio lavėjimo koeficientą (IQ) galima padidinti. Kai kurie žmonės tvirtai įsitikinę, kad tikrasis intelektas įgimtas, tačiau individo gebėjimas priimti protingus sprendimus priklauso ne vien nuo šio intelekto aspekto, bet ir nuo jūsų proto aiškumo, gebėjimo greitai mąstyti, priimti racionalius sprendimus, išlaikyti dėmesį, susitelkti ir įsiminti. Visa tai galima pagerinti pasitelkus subalansuotą mitybą“, – teigia knygos „Pilnavertė jūsų vaiko mityba“ autorius. Jo kartu su kolegomis atliktas išsamus tyrimas, kurio metu buvo tirta 10 tūkst. vaikų Didžiojoje Britanijoje, parodė tokius rezultatus apie mitybos įtaką mokymosi rezultatams:
Tris kartus labiau tikėtina, kad vaikai, kurių valgiaraštyje gausu kepto, karštuose riebaluose virto ir gatavo maisto, elgsis prasčiau.
Vaikai, kurie valgo daržovių, riebios žuvies, riešutų ir sėklų, mokosi geriausiai.
Vaikų, kurių mityba tinkamai subalansuota, rezultatai 11 proc. aukštesni nei tų, kurie maitinasi prasčiausiai.
Geriausias maistas – vaisiai ir daržovės. Du kartus labiau tikėtina, kad vaikai, kurie jų daug valgo, elgsis geriausiai.
Prasčiausias maistas – keptas, skirtas išsinešti, gatavas, rafinuotas, taip pat – turintis daug cukraus.
44 proc. vaikų, kurie valgė menkavertį maistą, dažniausiai skundėsi blogu elgesiu, palyginti su 16 proc. vaikų, kurie niekada nevalgė kepto ar gatavo maisto.
Vaikai, kurie kiekvieną dieną valgė riešutų ir sėklų, mokėsi dvigubai geriau negu tie, kurie visai nevartojo šių produktų.
Siekiant geriausių mokymosi rezultatų, reikėtų valgyti tamsžalių lapinių daržovių ir riebių žuvų, gerti daug vandens.
Blogiausias maistas – rafinuoti ir gatavi produktai.
Kalbant apie greitą gebėjimą pažinti ir suvokti, didelę įtaką daro cinkas. Autoriaus su komanda vykdytas kitas tyrimas įrodė, kad cinko papildai greitina mąstymo procesus. Ne mažiau svarbu vaiko racioną papildyti ir omega 3 riebalų rūgštimis. Jos ne tik gerina vaiko emocinį intelektą bei elgesį, bet kartu pagreitina ir gerina smegenų veiklą. Omega 3 riebalų rūgštys lemia ir intelektinį vystymąsi. Tai reiškia, kad sveika, subalansuota mityba nėštumo metu ir ankstyvoje kūdikystėje teikia ilgai išliekančią naudą. Riebios šaltųjų vandenų žuvys yra puikus omega 3 šaltinis. Idealus DHR kiekis vaikui per dieną – 300–400 mg, todėl jeigu jis suvalgo 100 g riebios žuvies (pageidautina sardinių, skumbrių ar silkių) tris kartus per savaitę, omega 3 riebalų rūgščių jam užtenka. Alternatyva – žuvų taukų papildai, kuriuose yra DHR.
Labai svarbu, kad būtų išlaikyta cukraus pusiausvyra kraujyje, nes tik nuo jos priklauso, ar vaikas sugebės ilgai išlaikyti dėmesį. „Jeigu jis vartoja per daug blogųjų angliavandenių, pavyzdžiui, valgo daug saldainių ir rafinuoto, krakmolo turinčio maisto, cukraus kiekis kraujyje ir smegenyse ima svyruoti. Kai cukraus kiekis staigiai krenta, vaiko koncentracija nukrypsta, o agresyvus elgesys gali suaktyvėti. Štai kodėl taip svarbu, kad vaikas valgytų sveikus, subalansuotus pusryčius ir neužkandžiautų cukraus turinčiais maisto produktais bei gėrimais“, – patirtimi apie vaikų mitybą dalijasi P. Holfordas knygoje „Pilnavertė jūsų vaiko mityba“.
Kad maistas išties turi įtakos vaikų emocinei, fizinei bei intelektinei būklei, yra pastebėjusi ir Ingrida Lauciuvienė, įsteigusi vieną pirmųjų privačių darželių Lietuvoje „Augueko“, kuriame nuo pat įsikūrimo vaikai maitinami tik savo gamintu, ekologišku maistu: „Vaikai, nuolat gaunantys subalansuotą, visavertį, sveiką maistą, yra visiškai kitokios emocinės būklės. Esame pastebėję, kad tie, kurie nuolatos maitinasi sveikesniu maistu, jei gauna dozę maisto, kuriame daugiau cukraus, konservantų, maisto stipriklių, tampa irzlesni, piktesni, net agresyvesni. Tai – tarsi lakmuso popierėlis. Jau nekalbu apie kitus žarnyno disbalanso simptomus.“
Ingrida, pati būdama keturių vaikų mama, šiuo metu besilaukdama penktojo bei vadovaudama darželiui, jau labai seniai suprato visavertės mitybos naudą: „Dar prieš 15 metų iš savo valgiaraščio braukėme baltąjį cukrų, perdirbtus baltus miltus, ėmėmės derinti maisto produktus, vaikus mokėme gerti vandenį, valgyti vaisius ir daržoves. Turime atskirą šaldytuvą, kuriame vaikai visą dieną gali rasti žalumynų, vaisių ar daržovių. Keitėme gamybos procesus, kad nebūtų maistas kepamas perkepamas, šildomas, o tiesiog kuo mažiau apdorotas. Įvedėme ir prieskonius, ir sėklas. Susidraugavome su ūkininkais, kurie mums užaugina nemažai produktų.“
Regis, apie maistą, sveiką mitybą Lietuvoje kalbama išties nemažai, tačiau kokių pokyčių tai atneša? Gydytoja dietologė B. Jarašūnė pastebi, kad „susidomėjimas tiek vaikų, tiek suaugusiųjų mityba pastaraisiais metais pasiekė tikrai didelį aktyvumą. Prisiminkite, kokius atgarsius ir debatus neseniai sukėlė diskusijos apie sviestą vaikų ugdymo įstaigose! Mano manymu, Lietuvoje šiuo metu vyraujančios tendencijos vaikų mityboje neabejotinai teigiamos. Pradedant SAM ir svarbiausių vaikų sveikatos priežiūrą vykdančių institucijų ruošiamomis naujausiomis kūdikių ir mažų vaikų maitinimo rekomendacijomis, tęsiant valgiaraščių pasikeitimais darželiuose bei aktyvia visuomeninių organizacijų veikla.
Visgi praktiniame darbe tenka susidurti su įvairiomis vaikų mitybos problemomis – nuo žindymo ir primaitinimo sunkumų iki jau vaikystėje diagnozuojamo nutukimo, augimo sutrikimų. Dažnai vis ankstesniame amžiuje prasideda ir valgymo sutrikimai. Neretai mamos lydi savo dukras į konsultacijas dėl dingusių mėnesinių, kuokštais slenkančių plaukų – tačiau tai, jog ženklus maisto ribojimas prasidėjo prieš keletą metų, dažnai prisipažįsta nepastebėjusios… Greta galėčiau paminėti autoritetą praradusius tėvus, kurie aklai tenkina vaiko užgaidas (be abejo, dažnai tai būna saldumynų gausa ir neribojamas ekranų laikas) – tai galima būtų traktuoti ir kaip tam tikrą apleistumo formą. Kita spektro pusė – ortoreksiški tėvai, griežtai ribojantys vaiko racioną pagal tam tikras sistemas.
Taigi neretai tėveliai, ateinantys konsultacijai dėl vaikų maitinimo, atsineša ir tam tikrą mitų puokštę. Konsultuojančių specialistų tikslas – pažvelgti į kiekvieną atvejį individualiai ir dirbti su visa šeima.“
Lietuvoje netyla kalbos apie darželių meniu, pastebimi pirmieji svarbūs pokyčiai vaikų ugdymo įstaigų valgiaraščiuose. Tuo tarpu „Augueko“ darželis jau daugelį metų pats gamina sveiką, ekologišką maistą. Paklausta, kaip sekasi darželiui vystyti tokią koncepciją, su kokiais biurokratiniais sunkumais, tėvų požiūriais yra susidūrę, I. Laučiuvienė dalijasi patirtimi: „Patys gaminti maistą ėmėmės po kelerių metų nuo įsikūrimo, kai supratome, kad be to ilgai traukinys nevažiuos. Kūrėme savo darželio ekologinės ir tausojančios gyvensenos ugdymo sistemą, kurioje svarbią vietą užėmė ir mityba. Tad patys jau vaikus maitiname penkiolika gyvavimo metų. Ir ne tik savo darželio. Dar išvežame pagamintą maistą ir kitiems keliems darželiams sostinėje. Kaip bebūtų keista, kurdami ir vis kasmet tobulindami savo valgiaraščius susiduriame ne su biurokratiniais sunkumais, o su palaikymu. Tėvų ypač. O valdančios instancijos, jei iš pradžių nepatikliai žiūrėjo į mūsų naujoves, bet paskui po atkaklaus abiejų pusių bendradarbiavimo ėmė mus palaikyti, domėtis, patarti. Jiems irgi buvo daug kas nauja. Dabar gi visiems atrodo natūralu. Ir štai jau ir visiems kitiems darželiams bei mokykloms pakeistos normos, rekomendacijos, sudaryti sveikesni valgiaraščiai. Traukinys pajudėjo. Galime tik pasidžiaugti, kad mūsų kelias buvo teisingas, ir kad mes nemažai prisidėjome prie viso vaikų mitybos keitimo.“
Visgi, ko labiausiai Lietuvoje trūksta tėvams, norintiems sveikiau maitinti šeimą? Žinių, įgūdžių ar motyvacijos? Gydytoja dietologė B. Jarašiūnė sako: „Sunku atsakyti vienareikšmiškai. Vienoms šeimoms elementariai trūksta laiko, ir jų vaikai dažniausiai valgo baltų miltų makaronus, karštus sumuštinius ir koldūnus. Visgi net ir stokojant laiko galima pasirūpinti, jog namuose būtų ranka pasiekiamų šviežių vaisių, sezoninių daržovių ir riešutų, sumuštinių duoną ir makaronus galima rinktis viso grūdo, o tuos pačius koldūnus pirkti su daržovių įdaru – vien tai paįvairintų vaikų racioną. Kitiems tėvams iš tiesų trūksta žinių, įgūdžių ir fantazijos. Jiems rekomenduočiau nueiti į biblioteką ar knygyną ir parsinešti kokybiškos literatūros ar ilgėliau panaršyti internete, sąmoningai atmetant labai radikalias autorių nuomones. Trečioji grupė gali turėti užtektinai laiko ir teorinių žinių, tačiau nepasitikėti savo autoritetu. Jau nuo metų amžiaus vaikams gali būti tiekiamas nepersūdytas, nesaldintas šeimos valgomas maistas. Vaikų versti valgyti vieno ar kito produkto nereikia, tačiau pulti gaminti alternatyvius patiekalus tikrai nerekomenduotina.
Visgi pats svarbiausias principas yra kuo dažniau valgyti drauge prie bendro stalo. Tai ne tik sustiprina šeimos santykius, bet, kaip įrodyta tyrimais, netgi gali užkirsti kelią vaikų nutukimui bei žalingiems įpročiams ateityje.“
Ar sudėtinga yra įpratinti vaikus valgyti sveiką, subalansuotą maistą? Ekologiško darželio vadovė teigia, jog „lengviausia tai pradėti daryti nuo pradžių. Tai reiškia, kad tėveliai, prieš planuodami pastoti, jau pradėtų keisti mitybos įpročius. Labai svarbus yra laukimosi etapas. Mamos tikrai gali labai daug nuveikti, pačios atsirinkdamos savo maistą ir taip pradėdamos pratinti ir auginti dar pilve sveikesnį vaikelį. O paskui pirmieji gyvenimo metai – kaip įpratinsime, o tai reiškia, ką patys valgysime, taip ir vaikas įpras. Žinoma, skoniai skirsis. Norai irgi. Bet nepamirškime, kad ne tik ugdymo įstaigoje dėliojasi mitybos įpročiai, labai svarbu ir bendras šeimos stalas. Pasistenkime su vaikais susėsti visa šeima kartu prie stalo. Pamatysite, kokie stebuklai vyksta. Ir tai turės įtakos ne tik konkretiems mitybos įgūdžiams, bet ir elgesiui, o svarbiausia – tarpusavio santykiams.“
Ingridai antrina ir gydytoja B. Jarašiūnė: „Būti pavyzdžiu, o ne aktyviai „teoriškai“ mokyti yra pagrindinė vaikus supančių suaugusiųjų pareiga. Vaiko sveikos mitybos „mokymas“ prasideda dar jam vystantis gimdoje, tęsiasi žindymo laikotarpiu ir vėliau aktyviai rutuliojasi visą vaikystę ir paauglystę. Įrodyta, jog kuo įvairesnį maistą valgo nėščioji ir žindyvė, tuo įvairesnį maistą mėgs ir jos mažylis.
Taigi tėvai, norėdami, kad vaikai maitintųsi sveikiau, turėtų patys vadovautis diegiamais principais. Siektina, jog vaikų mityboje tėvai būtų autoritetingi, t. y. tėvai sprendžia, ką valgys vaikas ir visa šeima (šeimos maistas turėtų būti bendras, o ne kiekvienam nariui ruošiami atskiri patiekalai), o vaikas sprendžia, kiek ir ko jis suvalgys iš patiekto pasirinkimo. Vaikai geba intuityviai nuspręsti, kiek maisto jiems užteks, ir prisitaikyti prie valgymo režimo (jei maisto duodama dažniau – valgys mažiau, ir atvirkščiai), tačiau jiems sunku padaryti tinkamiausius pasirinkimus.
Dėl gaiviųjų gėrimų ir saldumynų vartojimo šeima turėtų susikurti tam tikras taisykles. Vienos susitaria saldumynus skanauti kartą per savaitę, kiti – nedidelėmis porcijomis ir dažniau, tortus valgyti tik per gimtadienius ir panašiai. Tam, kad vaikas nuolat nereikalautų gazuotų gėrimų ar saldumynų, pirmiausia jų neturėtų būti aplinkoje (pavyzdžiui, namų šaldytuve ar spintelėse). Be to, trauka saldumynams labai išauga reguliariai nepavalgius, pervargus, neišsimiegojus – tėvams svarbu atkreipti dėmesį į vaiko dienos ir poilsio režimą.“
