Nauja Alfo Ivanausko knyga nemokamai. Alfas vienas gamtoje. Išragauti vasarą
Nauja Alfo Ivanausko knyga nemokamai. Alfas vienas gamtoje. Išragauti vasarą

Kaip vaiko IQ ir elgesį įtakoja mityba?

Kalbėti apie maistą ir sveiką mitybą bičiulių kompanijoje jau yra įprasta, kaip ir ieškoti receptų, idėjų vakarienei ar pietums. Tačiau būna, kad suaugusieji sveikesne, visaverte mityba pradeda domėtis dėl vaikų.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė pastebi, kad „su gydytojais dietologais tėvai konsultuojasi dėl labai įvairių problemų. Kai kuriems mažyliams dėl sunkių įgimtų patologijų nuo ankstyvo amžiaus prireikia specialaus maitinimo (kartais – ir per zondą arba į veną), kitiems dietologo pagalbos prireikia augant ar susirgus įvairiomis sunkiomis ligomis. Pavyzdžiui, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų ar kitomis ligomis. Taip pat dietologai dažnai konsultuoja dėl vaikų nevalgumo, augimo sutrikimo, nutukimo, valgymo sutrikimų. Kadangi problemos, su kuriomis susiduriame, yra labai įvairialypės, universalaus atsakymo, kaip užkirsti joms kelią, nėra. Įgimtų ligų, genetinių sutrikimų, įvykusių traumų mitybos pagalba nepakeisime, tačiau galime užtikrinti, jog vaikas visais įmanomais būdais gaus jam reikalingas maisto medžiagas. Visgi daugumos lėtinių ligų, tarp jų ir nutukimo, galima išvengti įdiegus sveikesnius maitinimosi ir gyvensenos įpročius“.


Tačiau ar gali maistas ne tik užkirsti kelią ligoms, bet ir padėti vaikui pagerinti mokymosi rezultatus, koncentraciją, dėmesį? O padidinti intelektą? Didžiosios Britanijos mitybos ekspertas Patrickas Holfordas sako, kad taip, ir tam turi svarių mokslinių tyrimų pagrindimų. Apie visavertės mitybos įtaką vaikų fizinei, emocinei, protinei raidai jis pasakoja knygoje „Pilnavertė vaiko mityba“, kurią pristato leidykla „Dvi Tylos“.

„Turbūt nustebsite sužinoję, kad bet kokio amžiaus vaiko protinio lavėjimo koeficientą (IQ) galima padidinti. Kai kurie žmonės tvirtai įsitikinę, kad tikrasis intelektas įgimtas, tačiau individo gebėjimas priimti protingus sprendimus priklauso ne vien nuo šio intelekto aspekto, bet ir nuo jūsų proto aiškumo, gebėjimo greitai mąstyti, priimti racionalius sprendimus, išlaikyti dėmesį, susitelkti ir įsiminti. Visa tai galima pagerinti pasitelkus subalansuotą mitybą“, – teigia knygos „Pilnavertė jūsų vaiko mityba“ autorius. Jo kartu su kolegomis atliktas išsamus tyrimas, kurio metu buvo tirta 10 tūkst. vaikų Didžiojoje Britanijoje, parodė tokius rezultatus apie mitybos įtaką mokymosi rezultatams:

  1. Tris kartus labiau tikėtina, kad vaikai, kurių valgiaraštyje gausu kepto, karštuose riebaluose virto ir gatavo maisto, elgsis prasčiau.

  2. Vaikai, kurie valgo daržovių, riebios žuvies, riešutų ir sėklų, mokosi geriausiai.

  3. Vaikų, kurių mityba tinkamai subalansuota, rezultatai 11 proc. aukštesni nei tų, kurie maitinasi prasčiausiai.

  4. Geriausias maistas – vaisiai ir daržovės. Du kartus labiau tikėtina, kad vaikai, kurie jų daug valgo, elgsis geriausiai.

  5. Prasčiausias maistas – keptas, skirtas išsinešti, gatavas, rafinuotas, taip pat – turintis daug cukraus.

  6. 44 proc. vaikų, kurie valgė menkavertį maistą, dažniausiai skundėsi blogu elgesiu, palyginti su 16 proc. vaikų, kurie niekada nevalgė kepto ar gatavo maisto.

  7. Vaikai, kurie kiekvieną dieną valgė riešutų ir sėklų, mokėsi dvigubai geriau negu tie, kurie visai nevartojo šių produktų.

  8. Siekiant geriausių mokymosi rezultatų, reikėtų valgyti tamsžalių lapinių daržovių ir riebių žuvų, gerti daug vandens.

  9. Blogiausias maistas – rafinuoti ir gatavi produktai.


Kalbant apie greitą gebėjimą pažinti ir suvokti, didelę įtaką daro cinkas. Autoriaus su komanda vykdytas kitas tyrimas įrodė, kad cinko papildai greitina mąstymo procesus. Ne mažiau svarbu vaiko racioną papildyti ir omega 3 riebalų rūgštimis. Jos ne tik gerina vaiko emocinį intelektą bei elgesį, bet kartu pagreitina ir gerina smegenų veiklą. Omega 3 riebalų rūgštys lemia ir intelektinį vystymąsi. Tai reiškia, kad sveika, subalansuota mityba nėštumo metu ir ankstyvoje kūdikystėje teikia ilgai išliekančią naudą. Riebios šaltųjų vandenų žuvys yra puikus omega 3 šaltinis. Idealus DHR kiekis vaikui per dieną – 300–400 mg, todėl jeigu jis suvalgo 100 g riebios žuvies (pageidautina sardinių, skumbrių ar silkių) tris kartus per savaitę, omega 3 riebalų rūgščių jam užtenka. Alternatyva – žuvų taukų papildai, kuriuose yra DHR.

Labai svarbu, kad būtų išlaikyta cukraus pusiausvyra kraujyje, nes tik nuo jos priklauso, ar vaikas sugebės ilgai išlaikyti dėmesį. „Jeigu jis vartoja per daug blogųjų angliavandenių, pavyzdžiui, valgo daug saldainių ir rafinuoto, krakmolo turinčio maisto, cukraus kiekis kraujyje ir smegenyse ima svyruoti. Kai cukraus kiekis staigiai krenta, vaiko koncentracija nukrypsta, o agresyvus elgesys gali suaktyvėti. Štai kodėl taip svarbu, kad vaikas valgytų sveikus, subalansuotus pusryčius ir neužkandžiautų cukraus turinčiais maisto produktais bei gėrimais“, – patirtimi apie vaikų mitybą dalijasi P. Holfordas knygoje „Pilnavertė jūsų vaiko mityba“.

Kad maistas išties turi įtakos vaikų emocinei, fizinei bei intelektinei būklei, yra pastebėjusi ir Ingrida Lauciuvienė, įsteigusi vieną pirmųjų privačių darželių Lietuvoje „Augueko“, kuriame nuo pat įsikūrimo vaikai maitinami tik savo gamintu, ekologišku maistu: „Vaikai, nuolat gaunantys subalansuotą, visavertį, sveiką maistą, yra visiškai kitokios emocinės būklės. Esame pastebėję, kad tie, kurie nuolatos maitinasi sveikesniu maistu, jei gauna dozę maisto, kuriame daugiau cukraus, konservantų, maisto stipriklių, tampa irzlesni, piktesni, net agresyvesni. Tai – tarsi lakmuso popierėlis. Jau nekalbu apie kitus žarnyno disbalanso simptomus.“


Ingrida, pati būdama keturių vaikų mama, šiuo metu besilaukdama penktojo bei vadovaudama darželiui, jau labai seniai suprato visavertės mitybos naudą: „Dar prieš 15 metų iš savo valgiaraščio braukėme baltąjį cukrų, perdirbtus baltus miltus, ėmėmės derinti maisto produktus, vaikus mokėme gerti vandenį, valgyti vaisius ir daržoves. Turime atskirą šaldytuvą, kuriame vaikai visą dieną gali rasti žalumynų, vaisių ar daržovių. Keitėme gamybos procesus, kad nebūtų maistas kepamas perkepamas, šildomas, o tiesiog kuo mažiau apdorotas. Įvedėme ir prieskonius, ir sėklas. Susidraugavome su ūkininkais, kurie mums užaugina nemažai produktų.“

Regis, apie maistą, sveiką mitybą Lietuvoje kalbama išties nemažai, tačiau kokių pokyčių tai atneša? Gydytoja dietologė B. Jarašūnė pastebi, kad „susidomėjimas tiek vaikų, tiek suaugusiųjų mityba pastaraisiais metais pasiekė tikrai didelį aktyvumą. Prisiminkite, kokius atgarsius ir debatus neseniai sukėlė diskusijos apie sviestą vaikų ugdymo įstaigose! Mano manymu, Lietuvoje šiuo metu vyraujančios tendencijos vaikų mityboje neabejotinai teigiamos. Pradedant SAM ir svarbiausių vaikų sveikatos priežiūrą vykdančių institucijų ruošiamomis naujausiomis kūdikių ir mažų vaikų maitinimo rekomendacijomis, tęsiant valgiaraščių pasikeitimais darželiuose bei aktyvia visuomeninių organizacijų veikla.

Visgi praktiniame darbe tenka susidurti su įvairiomis vaikų mitybos problemomis – nuo žindymo ir primaitinimo sunkumų iki jau vaikystėje diagnozuojamo nutukimo, augimo sutrikimų. Dažnai vis ankstesniame amžiuje prasideda ir valgymo sutrikimai. Neretai mamos lydi savo dukras į konsultacijas dėl dingusių mėnesinių, kuokštais slenkančių plaukų – tačiau tai, jog ženklus maisto ribojimas prasidėjo prieš keletą metų, dažnai prisipažįsta nepastebėjusios… Greta galėčiau paminėti autoritetą praradusius tėvus, kurie aklai tenkina vaiko užgaidas (be abejo, dažnai tai būna saldumynų gausa ir neribojamas ekranų laikas) – tai galima būtų traktuoti ir kaip tam tikrą apleistumo formą. Kita spektro pusė – ortoreksiški tėvai, griežtai ribojantys vaiko racioną pagal tam tikras sistemas.


Taigi neretai tėveliai, ateinantys konsultacijai dėl vaikų maitinimo, atsineša ir tam tikrą mitų puokštę. Konsultuojančių specialistų tikslas – pažvelgti į kiekvieną atvejį individualiai ir dirbti su visa šeima.“

Lietuvoje netyla kalbos apie darželių meniu, pastebimi pirmieji svarbūs pokyčiai vaikų ugdymo įstaigų valgiaraščiuose. Tuo tarpu „Augueko“ darželis jau daugelį metų pats gamina sveiką, ekologišką maistą. Paklausta, kaip sekasi darželiui vystyti tokią koncepciją, su kokiais biurokratiniais sunkumais, tėvų požiūriais yra susidūrę, I. Laučiuvienė dalijasi patirtimi: „Patys gaminti maistą ėmėmės po kelerių metų nuo įsikūrimo, kai supratome, kad be to ilgai traukinys nevažiuos. Kūrėme savo darželio ekologinės ir tausojančios gyvensenos ugdymo sistemą, kurioje svarbią vietą užėmė ir mityba. Tad patys jau vaikus maitiname penkiolika gyvavimo metų. Ir ne tik savo darželio. Dar išvežame pagamintą maistą ir kitiems keliems darželiams sostinėje. Kaip bebūtų keista, kurdami ir vis kasmet tobulindami savo valgiaraščius susiduriame ne su biurokratiniais sunkumais, o su palaikymu. Tėvų ypač. O valdančios instancijos, j