Nauja Alfo Ivanausko knyga nemokamai. Alfas vienas gamtoje. Išragauti vasarą
Nauja Alfo Ivanausko knyga nemokamai. Alfas vienas gamtoje. Išragauti vasarą

Kitokios Vilniaus kavinės, arba kur užsukti daugiau nei kavos?

Prieš 8-erius metus Vilniuje atsiradęs nepriklausomas knygynas „Mint Vinetu“ buvo kone pirmasis Vilniuje, po vienu stogu suvienijęs dvi veiklas – knygyną ir kavinę. Jauki, savitą atmosferą turinti vieta tuo metu dar buvo naujovė. Netrukus ji prigijo ir greitai tapo mėgstama vilniečių ir miesto svečių. Šiandien tokių vietų sostinėje jau yra daugiau.

Įdomu, kodėl įvairios kultūros ir meno vietos papildomai ruošia kavą, t. y. veikia ir kaip kavinė? Ar tik tokiu būdu išsilaiko, ar tai suteikia papildomo patrauklumo? O gal yra atvirkščiai – kavinių tiek daug, kad konkurencinio pranašumo joms suteikia tik papildomos paslaugos? VMGonline.lt pamėgino atsakyti į šiuos klausimus ir paieškoti pavyzdžių, siūlančių ne tik vieną paslaugą.

Anot „Mint Vinetu“ įkūrėjo Jono Valonio, pradinė mintis nebuvo, kad kavinė reikalinga knygyno išlaikymui. „Tai suprantančios vietos atsiranda dabar. Į knygyną žmonės ateina susirasti knygos ir išeina. Norėjosi vietos, kurioje jie galėtų būti, susipažinti, bendrauti ir dalytis savo patirtimi. Kad sukurtum tokią vietą, reikalinga didesnė paslaugų pasiūla. Ten, kur yra knygos, turėjo būti ir kažkas, kas skatintų juos pasilikti“, – pradžią, kai dar nebuvo madinga su kompiuteriu dirbti kavinėse, prisimena jis.

Apskritai, kaip sako Jonas, užsienyje knygynas + kavinė yra labai dažna ir gana įprasta sąjunga. Vien tik knygyno nebūna, nebent kalbėtume apie naudotų knygų pardavėjus, bukinistus. Taigi „Mint Vinetu“ šį kelią pasirinko organiškai. Per visus tuos metus kavinės pusė keitėsi – išsiplėtė pasiūla, o besivystant kavos kultūrai Lietuvoje buvo atsisakyta kavos paruošimo iron press (jį, beje, jie naudojo vieni pirmųjų).

„Gėlių gatvės keramikos“ sumanytoja Rūta Maksimavičiūtė. Deimantės Dubauskaitės nuotr.


Kavinė + keramika

Užsukę į „Gėlių gatvės keramiką“ čia visuomet sutiksite šios vietos sumanytoją Rūtą Maksimavičiūtę (kaip ir visus šiame tekste minimus vietų autorius). Po Danijoje ir Škotijoje praleistų metų ji sugrįžo į Lietuvą ir ėmėsi verslo. Alternatyvioje kavinėje ji sutalpino savo du pomėgius – kavą ir keramiką. Įtakos turėjo ir kelionių įspūdžiai bei gyvenimo užsienyje metai. Nors paint your own pottery vietų, kur galima pasigaminti puodelį ar kitokį indą, užsienyje netrūksta, dažniausiai, anot Rūtos, tokios vietos primena mokyklėles. Tokių, kaip ši, t. y. papildomai turinčių kavinę ir parduotuvę, nėra mačiusi.

Čia galima išgerti kavos su pyragu, įsigyti keramikos dirbinių ar pačiam tokių pasiruošti. Kaip tai veikia? Pasirinktą puodelį, lėkštę ar kitą indą dekoravus, reikės jį palikti glazūroms ir išdegimui. Vėliau apie jau gatavą dirbinį Rūta informuoja tekstiniu pranešimu.

Nuo kada? 2018 m. birželis