Kol mes skaičiuojame jau antrą naųjų metų mėnesį, kinams Naujieji metai oficialiai tik prasideda. Šalia kitų su šia švente siejamų tradicijų Kinijos gyventojams didelę simbolinę prasmę turi maistas. Kokie patiekalai ruošiami Naujųjų šventinei vakarienei ir ką jie simbolizuoja? Papasakoti apie šios Rytų Azijos valstybės kultūros subtilybes sutiko kinų kalbos mokytoja, Kinukalba.lt įkūrėja Ieva Driukienė.
Šalyje Naujieji metai yra švenčiami pirmo mėnesio pirmąją dieną pagal Mėnulio kalendorių. „Pagal mūsiškąjį, ši data atsiduria laikotarpyje tarp sausio pabaigos ir vasario pabaigos, kasmet vis kiek skirtingai“, – paaiškina I. Driukienė. Anot pašnekovės, Naujieji metai kinų dar vadinami Pavasario švente ir yra didžiausia bei svarbiausia tradicinė kinų šventė.
„Kultūriškai žiūrint, galėtume ją lyginti su mūsų Kalėdomis: seni darbai baigti, prasideda naujas etapas, susirenka visa šeima ir švenčia namuose su gausiais valgiais bei dovanomis, viešumoje – mugėmis, smagiais šou ir trankiomis petardomis ar fejerverkais. Parduotuvėse skamba šventiniai grojaraščiai, taip pat tai – ilgiausias metuose šventinių atostogų laikotarpis“, – komentuoja kinų kalbos mokytoja.
Kinams, patikina I. Driukienė, itin svarbi maisto simbolika, o tuos simbolius sukuria būtent kalba: „Kinų kalba turi tik apie 400 skiemenų. Vienas skiemuo reiškia sąvoką, tad natūralu, kad daug žodžių skamba panašiai, jie atskiriami iš rašto arba pagal kontekstą.“ Vienas iš būtinų ir simbolinę prasmę turinčių šventinio stalo atributų – žuvis. „Kiniškai „žuvis“ skamba kaip „gausa, perteklius“, tad toks patiekalas tampa gerovės, klestėjimo linkėjimu“, – sako pašnekovė, ir atskleidžia, kad egzistuoja dar vienas patiekalas, be kurio neįsivaizduojama Naujųjų metų vakarienė. Tiesa, priduria, kad mums jis pasirodys visai nešventiškas. Smalsu? Išvaduojame jus nuo spėlionių – tai koldūnai.
„Kinams jie turi ypatingą prasmę, nes pagal savo tarimą simbolizuoja virsmą iš vienos dienos į kitą, iš vienų metų į kitus. Be to, koldūnus kinai gamina visa šeima drauge, o tai irgi yra reikšminga šventinės tradicijos dalis. Dažnai šeimos turi ypatingus savo rankų darbo koldūnų receptus ar specifinius būdus, kaip užlipdomi koldūno kraštai“, – pasakoja I. Driukienė.
Ji vardija ir daugiau tam tikrą prasmę nešančių patiekalų: ilgieji makaronai simbolizuoja ilgaamžiškumą, suktinukai (angl. egg rolls ar spring rolls) savo forma primena aukso luitus, todėl laikomi turtų simboliu, krevetės siejamos su laime ir gera nuotaika, nes jų tarimas kinų kalboje, o ir išvaizda primena šypseną.
Ant naujametinio stalo atsiduria ir pyragų. Vis dėlto, anot pašnekovės, desertai nėra reikšminga kinų kulinarinės kultūros dalis: „Saldūs jiems yra švieži ar džiovinti vaisiai, kuriuos dovanoja vieni kitiems ir Naujųjų metų proga. Saldumu linkima gerų metų, šviežumas – naujos pradžios simbolis.“
Jei kada gundysitės paragauti su Naujaisiais metais siejamo „Nian gao“ pyrago, žinokite, kad jis pagamintas iš ryžių. Kaip aiškina I. Driukienė, šio patiekalo pavadinimą galima interpretuoti įvairiai, jo reikšmė priklausys nuo to, kokiais hieroglifais bus užrašoma. „Iš esmės tai – „lipnus pyragas“, dar galima vadinti „Naujųjų metų pyragu“, o simboliškai – linkėjimu kitais metais pasiekti daugiau, nes „gao“ skiemuo reiškia ne tik „pyragas“, bet ir „aukštas, aukštai“, – subtilybes atskleidžia pašnekovė.
Pasak I. Driukienės, konkretaus skaičiaus, kiek patiekalų turėtų būti ant naujametinio kinų stalo, nėra, tačiau stengiamasi, kad jis būtų kuo gausesnis – taip tikimąsi gausos bei gerovės sulaukti ir kitais metais. Šia proga kinai neretai teikia ir su maistu susijusias dovanas, ypač vyresniesiems. Šventinėse pakuotėse jiems dovanojami aukštos maistinės vertės produktai, pavyzdžiui, džiovinti ar švieži vaisiai. Tačiau galima išskirti ir išties egzotišką dovaną – kregždžių lizdus.
„Šie kregždžių ar panašių paukščių, kurie lizdą lipdo iš savo seilių, lizdai yra laikomi kalcio, kitų mikroelementų šaltiniu ir kinai juos labai vertina“, – pasakoja pašnekovė ir išskiria, kad kinams svarbi ir dovanos spalva bei forma: labiausiai tinka geltonos, raudonos ar aukso spalvos, apvalios ar primenančios aukso luitą.
Verta įsidėmėti, kad Naujuosius tuo pačiu metu pasitinka ne tik kinai, bet ir korėjiečiai, japonai, vietnamiečiai. „Ši šventė būdinga visoms šalims, patyrusioms kinų kultūros įtaką, maždaug viduramžiais perėmusioms daugelį kinų tradicijų bei kultūrinių pasiekimų. Tad šiose šalyse Naujieji švenčiami panašiai, nors bėgant laikui įgijo ir savitų bruožų. Vis dėlto esmė išliko – visai šeimai susirinkti prie simbolinių patiekalų stalo“, – sako I. Driukienė.
