Ką mums reikia žinoti apie kanapes ir kodėl apie jas visuomenėje yra tiek daug kalbama? Arba ne retai ir atvirkščiai – apie jas nenorima kalbėti. Apie tai Alfas Ivanauskas laidoje ALFAS LIVE kalbasi su Vilniaus universiteto Organinės chemijos katedros profesoriumi Albinu Žilinsku.
Kaip jūs vis dėlto manote – kanapės gerai ar blogai?
Labai svarbu, kaip jas pritaikysime. Kanapių rūšių yra įvairiausių – vienas galima auginti Lietuvoje, kitų – jokiu būdu. Iš esmės, kanapės yra vienas seniausių kultūrinių augalų, žinomas nuo priešistorinių laikų. Pirmasis jas aprašė dar pats Herodotas. Botaniškai kanapių yra trys rūšys. Lietuvoje galima auginti tas vadinamas šiukšlines kanapes, kurios nėra aukštos – užauga vos iki 60 cm. Iš esmės, nelabai galima sakyti, kad kažkurių negalima auginti – jas draudžiama tiesiog dėl jose esančio, tam tikromis sąlygomis auginant, junginio THC, kuri yra labai psichoaktyvi medžiaga.
Ką būtent turite omeny, sakydamas „junginiai“?
Tai yra atskiri cheminiai junginiai, turintys savo individualią struktūrą ir formulę. Tai štai, kanapėse tokių junginių išties yra labai daug, nors įvairiuose šaltiniuose rašoma skirtingai. Nes viskas priklauso nuo to, kokioje žemėje auga, kokia temperatūra, kiek gauna šviesos. Junginių kanapėse tikrai yra ne mažiau 100, o gal ir 200. Iš jų kokie 4–5 turi labai platų pritaikymą. Šių junginių dėka galima išgauti kanapių aliejų.
Papasakokite apie kanapių sėklas?
Kanapes sudaro lapai, sėklos ir stiebas. Būtent iš kanapių sėklų spaudžiamas kanapių aliejus, kuris yra labai vertingas, nes turi labai daug nesočiųjų rūgščių omega 3 ir omega 6. Taip pat kanapių sėklų baltymuose yra medžiagos, kurią sumaišę su druska, turėsime populiarų skonio gerintoją E621.
Visą laidą apie kanapes galite pamatyti čia
