AŠ Ikona vmgonline

Kalėdos be gliuteno? Ką patartų dietologė


„Kalbos apie gliuteno poveikį organizmui netyla, o artėjant metų šventėms, kai vaišinsime ir vaišinsimės savo ir kitų ruoštu maistu, klausimų apie šią sudėtinę maisto produktų dalį ir vėl padaugėja,“ - teigiama pranešime spaudai.

Pasak medicinos mokslų daktarės, gydytojos dietologės, prekybos tinklo „Rimi“ sveikesnės mitybos konsultantės Editos Gavelienės, stebint tradicinių patiekalų stalą, matyti, kad gliuteno turintys patiekalai mūsų platumų žmonėms labai būdingi. Tiesa, jo bijoti ir perdėtai sureikšminti nereikėtų, nes iš tikrųjų gliutenas žalingas vos 1 proc. Europos ir Šiaurės Amerikos gyventojų.

Produktai su gliutenu lietuvių racione – nuo seno

Gliutenas, pasak medicinos mokslų daktarės E. Gavelienės, tradiciniuose patiekaluose sutinkamas beveik visur. Gilinantis į lietuviškos virtuvės papročius matyti, kad šis komponentas mūsų platumų žmonių mitybos racionui įprastas nuo seno.

„Beveik kiekvienas patiekalas turi gliuteno – bent jau didžioji dauguma, kurių receptuose yra įvairių kruopų: kviečių, miežių, rugių, speltos grūdų ir jų gaminių. Jo galima sutikti ir duonoje, ir pyraguose, ir tešloje ruoštoje žuvyje, ir padažuose. Net tradicinė kūčia gaminama iš įvairių rūšių grūdų, tad sunkiai įsivaizduoju, kuo būtų galima joje pakeisti gliuteno turinčias kruopas - juk tikrai ne grikiais,“ – šypsodamasi sako gydytoja.

Pavojingas vos 1 proc. gyventojų

Kaip sako med. m. dr. E. Gavelienė, gliuteno nereikėtų bijoti, nes tai – įprastas grūdų baltymas, kaip ir dauguma kitų baltymų. „Šis baltymas išties yra svarbus tik 1 proc. Europos ir Šiaurės Amerikos gyventojų, kurie serga celiakija. Tai ne alergija, o lėtinė, imuninės kilmės plonosios žarnos enteropatija, išsivystanti genetinį polinkį turintiems žmonėms. Kai sergantieji celiakija suvalgo gliuteno turinčio maisto, pažeidžiama jų plonosios žarnos gleivinė, neįsisavinamos maisto medžiagos. Dėl to vystosi įvairios komplikacijos, pavyzdžiui, anemija, skausmai, kitų organų ir sistemų pažeidimai. Šių pacientų sveikatos ir ilgaamžiškumo užtikrinimui begliutenė dieta – būtina.“

Pasak gydytojos, pastaruosius kelis dešimtmečius stebima tendencija, kai ir sveikieji taiko sau begliutenę dietą:  „Pastebima, kad kai kurių sergančių asmenų tam tikri maitinimosi principai tampa patrauklūs ir neturintiesiems tų sveikatos sutrikimų. Tiesiog manoma, kad jeigu kažkam taip geriau, tai ir aš jausiuosi geriau. Taip yra ir su gliuteno atsisakymu visuomenėje.“

Savijautą gerina sveikesnė mityba

Atsisakę gliuteno dalis žmonių išties geriau jaučiasi. Tačiau ne visi. Net ir gydytojai pagerėjusią savijautą labiau yra linkę sieti ne su gliuteno atsisakymu, o su esminiais maitinimosi pokyčiais, kurie vyksta laikantis begliutenės dietos.

„Pastaruosius trisdešimt metų jau kalbama ir apie neceliakinę gliuteno netoleranciją, t. y., kai, net ir nesirgdami, žmonės atsisako gliuteno. Tačiau manoma, kad savijautos pagerėjimą paskatina didesnis dėmesys mitybai: juk susirūpinę tuo, ką valgome, dažniau renkamės sveikatai palankesnį maistą. Tai turi reikšmingos įtakos savijautai,“ – tendencijas komentuoja gydytoja dietologė.

Atkreipusieji dėmesį į mitybą savo racione ženkliai sumažina rafinuotų gaminių ir padaugina maistingų produktų, kuriuose gausu vitaminų, mineralinių medžiagų, antioksidantų. Taip savijauta išties koreguojama į gera.

„Tačiau net ir nustačius neceliakinį jautrumą gliutenui ir taikant begliutenę dietą, apie 30 proc. asmenų nejaučia simptomų pagerėjimo. Todėl savijautos pokyčius sieti vien su mityba nėra tikslu. Pastebėta, kad daug naudingiau atsisakyti ne visų gliuteno turinčių produktų, o tų, kurie yra menkos maistinės vertės ir rafinuoti.“

Būtina ieškoti alternatyvų

Pasak E. Gavelienės, išbraukus iš raciono kviečius, rugius, miežius, būtina ieškoti alternatyvų, kad gautume maisto medžiagas, kurių, atsisakydami tos grupės produktų, nebegauname. „Labai svarbu, kad žmogus nepadarytų sau „meškos paslaugos", todėl grikiai, ryžiai racione turėtų atsirasti dažniau," – įspėja gydytoja.

Taigi, jeigu geriau jaučiatės nevartodami gliuteno turinčių produktų, ruošdamiesi šventėms pirmiausia atsisakykite produktų iš aukščiausios rūšies miltų bei ieškokite sveikatai palankesnių alternatyvų. Svarbiausia – nenuskurdinti savo raciono. Su kruopomis gaunami B grupės vitaminai ir mineralinės medžiagos, kurių sudėtinga gauti su kitais produktais,“ – sako mokslų daktarė Edita Gavelienė.

Gydytoja pataria aukščiausios rūšies miltus keisti viso grūdo, grikių ar kukurūzų miltais, į racioną įtraukti daugiau rudųjų ryžių, bolivinės balandos ar burnočio kruopų. Šiuo metu net apie 300 prekių be gliuteno galima rasti ir „Rimi“ prekybos centruose.

Tarp jų – padažai salotoms, duona, pyragai, saldainiai, sausainiai, keksiukai, vafliai, miltų mišiniai kepiniams. Su tokiais produktais švenčių stalas ne tik atrodys įvairiau, bus smagus, bet ir sveikatą labiau džiugins. Tačiau, pasak gydytojos, svarbu nepamiršti, jog maistas šventėje yra tik sudėtinė, o ne esminė vakaro dalis.

ATGAL

PASIDALINTI

© 2020 vmgonline

  • Facebook vmgonline.lt
  • Instagram vmg_vilnius
  • YouTube vmg
  • LinkedIn vmg