300 metrų vandens virš galvos – tiek jo kartais skiria mane nuo jūsų… tačiau net ir tokio jūros gylio nepakako, kad būtų išsaugota paslaptis, kokį įspūdingą vaidmenį galiu atlikti jūsų virtuvėje. Turiu pripažinti, kad tapti vakarienės žvaigžde sausumoje yra nepalyginamai didesnis malonumas nei būti pagautam ir prarytam vieno iš visų šių dugninių grobuonių. Jiems nesvarbi mano egzotiška išvaizda, nevertinamas puikus mano kūnas… Daug maloniau atsiskleisti ant žvakėmis apšviesto stalo, puikuotis savo iš jūros atnešta gaiva ir aromatu. O tai, ką vandenyje naudoju savigynai, jūs sausumoje išmokstate panaudoti vis išradingiau…
Daugelis mūsų neabejotinai mėgstame jūrų gėrybes, tačiau pripažinkime – juodos spalvos makaronai ar daugiaryžis savo egzotiškumu vis dar patraukia akį. Šią spalvą patiekalams suteikia sepijų rašalas, kuris maistą papildo ir puikiu papildomu jūros prieskoniu bei naudingomis medžiagomis.
Sepijos – tai galvakojai su dešimčia čiuptuvų, kurie specialiose liaukose saugo rašalą, naudojamą kaip gynybos priemonę. Jį sepijos išleidžia tam, kad vanduo aplink jas nusidažytų tamsiai, ir jos spėtų pasislėpti nuo pavojaus. Vis dėlto vienintelis pavojus kulinarijoje, su kuriuo būtų galima sieti sepijų rašalą, tai nebent juodas saiko praradimas!
Papildomai girti to, kaip įdomiai ir patraukliai atrodo juodai dažytas maistas, nebereikia. Nemažai žmonių, norėdami patys pasigaminti rašalu dažytų produktų, bijo, kad jis nenuplaunamai nudažys virtuvinius įrankius ar ilgam išteps rankas. To baimintis nereikėtų – taip, valgant tokius produktus, truputį gali nusidažyti jūsų liežuvis, tai efektas bus panašaus stiprumo kaip suvalgius mėlynių. Pigmentas, suteikiantis sekretui tokią spalvą, yra melaninas – tas pats, kuris suteikia spalvą ir mūsų odai.
Sepijų rašalas – ne tik pikantiškas maisto dažiklis. Jis produktams suteikia ir ypatingą, jūra dvelkiantį jodo aromatą, kuris ypač dera patiekaluose su jūrų gėrybėmis, tarkime, makaronuose ar daugiaryžyje su kalmarais, krevetėmis ar midijomis. Sepijų rašalas turi ir švelnią salsvą natą. Be to, jis nepakeičia patiekalų gamybos laiko, t. y. dažyti produktai verda ir kepa tiek pat, kiek ir įprasti.
Ypatingą sepijų rašalo skonį lemia penktasis skonis, japoniškai vadinamas umami (kiti keturi – kartumas, sūrumas, saldumas ir rūgštumas). Lietuvių kalboje šiam skonio pavadinimui atitikmens nėra (artimiausiu laikomas „pikantiškumas“), tačiau jis mums gerai pažįstamas: tokiu skoniu apibūdinami tokie produktai kaip fermentuoti ir brandinti sūriai (tarkime, itališkas parmezanas), vytinta mėsa, daugelis Rytų patiekalų, taip pat jūrų gėrybės, žuvis, grybai, sojų ar žuvies padažas.
Be puikių skonio savybių, sepijų rašalas pasižymi ir nauda organizmui – jame gausu geležies ir antioksidantų. Ketvirtyje puodelio yra 130 kalorijų, iš kurių 9 gramus sudaro baltymai, 10 – riebalai ir 2 – angliavandeniai. Kadangi gaminant naudojama ne daugiau nei 2–4 šaukšteliai šio rašalo, jis smarkiai nepaveiks net ir akyliausiai prisižiūrinčiųjų mitybos. Vis dėlto, jei rinksitės rašalu gardinti padažus, su kuriais patieksite maistą, rašalo riebumą turėtumėte pajusti daug aiškiau. Įdomu tai, kad sepijų rašale galima rasti ir dopamino – natūralaus organizme gaminamo junginio, siejamo su teigiama emocine būsena.
Nėra čia kuo stebėtis – juk dauguma geriausių vaidmenų ir turi būti tragiški. Svarbiausia, kad po geros vakarienės apie puikų mano pasirodymą kalbėsite ir vėliau – taip mano legenda bus ištraukta iš jūros gelmės. Žaiskite su manimi išradingai, bet švelniai – tokiais rezultatais visi džiaugsimės labiausiai…
RECEPTAI SU SEPIJŲ RAŠALU
