top of page

Jautrus penktadienio filmas apie restorano šefo atsisveikinimą su peiliais

2010 m. Filadelfiją (JAV) sukrečia kulinariniais mastais svarbus įvykis. Čia grėsmė išnykti nuo restoranų scenos iškyla jau keturias dešimtis metų dirbusiam vienam prabangiausių prancūziškų restoranų šalyje „Le Bec-Fin“. Nuo pat restorano atidarymo jį valdęs 67-erių sulaukęs ikoniškasis Georges Perrier ruošiasi parduoti restoraną ir padėti tašką savo, kaip virtuvės šefo, karjeroje. Tačiau sužinojęs, kad restorano uždarymas gali būti dokumentuojamas, jis pakeičia savo planus.

Filmo „King Georges“ (2015) režisierė Erika Frankel iš pradžių siekė įamžinti virtuvės šefo atsisveikinimą su peiliais, bet vėliau ji prisitaikė prie pasikeitusių G. Perrier planų. Prancūzas atideda restorano uždarymą ir nusprendžia atgaivinti jį į virtuvės komandą pakviesdamas jauną virtuvės šefą Nicholą Elmi, išgarsėjusį televizijos projekte „Top Chef“. Georges nori perleisti verslą savo mokiniui, bet ima suprasti, kad savo kulinarinę šventovę apleisti nėra taip lengva.

„Kaip paseno „Le Bec-Fin“, taip paseno ir jo lankytojai“, – sakoma filmo anonse. E. Frankel trejus metus stebėjo Georges kovą, kietakaktiškumą ir didžiulį rūpestį bandant išsaugoti gališkus, šiuolaikiniame restoranų pasaulyje jau pamirštus, patiekalus. Filme gausu archyvinės medžiagos ir interviu su tokiomis kulinarijos žvaigždėmis kaip Thomas Keller, Daniel Boulud ir Eric Ripert. Kaip baigėsi ir kas turėjo nusileisti Georges, Nicholo ir jų restorano istorijoje, sužinosite žiūrėdami filmą.

„King Georges“ anonsą galite pamatyti ČIA.


Naujausi įrašai

bottom of page