Jūratė Kazickas: „Mama man neleido gaminti“
mobile_750x300.jpg
vmgonline_baneris (1).jpg

Naujienlaiškis

Jūratė Kazickas: „Mama man neleido gaminti“


Jūratė Kazickas, lietuvių verslininko, filantropo Juozo Kazicko dukra, gimė Lietuvoje, bet, sovietams okupavus Lietuvą, su tėvais emigravo į Vokietiją, vėliau – į JAV. Niujorke gyvenanti J. Kazickas sako esanti nuotykių ieškotoja: baigusi studijas Niujorke, išvyko savanoriauti į Keniją, po to kaip žurnalistė buvo Vietnamo kare. Šiuo metu ji vadovauja Kazickų šeimos fondui Vilniuje ir Niujorke.

Turite daug įvairios veiklos, daug keliaujate. Ar turėdavote laiko šeimai paruošti pusryčius, kartu susėsti pietų?

Turiu tris vaikus, bet jie jau gyvena savarankiškai. Kol gyvenome kartu, tikrai nebuvo lengva rasti laiko visiems susėsti prie stalo. Mano vyras (JAV milijonieriaus Rodžero Altmano – red.) paprastai dirba iki 20 val. vakaro, dalyvaujame įvairiuose renginiuose, keliaujame. Bandydavome tai padaryti 2–3 kartus per savaitę ir visada – savaitgaliais. Mūsų šeimoje visiems patinka makaronai, nes juos paprasta paruošti ir skanu, pavyzdžiui, makaronai su dešra ir žirniais pomidorų padaže.

                                                                        Kokią vietą Jūsų gyvenime užima maistas? Ar mėgstate gaminti?

 „Jau 25 metus turime asmeninę virėją iš Peru.“

Beje, mano vyrui netrukdo tai, kad aš negaminu – jau 25 metus turime asmeninę virėją Sadi Manrique iš Peru. Jos patiekalai nuostabūs! Tiesa, vaikams išvykus, su vyru nusprendėme išmokti gaminti patys. Dažniausiai šeštadieniais išsirenkame receptą ir pagal jį gaminame. Procesas labai smagus, nors kartais užtrunka ir kelias valandas. Visada galvojame, kad galutinis rezultatas yra geras. Ir mėgstame sakyti, jog stebuklingas ingredientas – meilė.

Esate filantropė, padedate visame pasaulyje sunkiai gyvenantiems žmonėms. Ar Jums skaudu matyti, kaip Vakarų pasaulyje yra puistomas maistas, kai didelė žmonių taip vadinamajame trečiajame pasaulyje badauja?

Baisu matyti, kiek maisto Vakaruose mes išeikvojame. Parduotuvės yra priverstos išmesti daržoves ir vaisius, kurie atrodo seni, bet juos vis dar galima valgyti. Niujorke yra programų, pagal kurias maitinami benamiai. Pavyzdžiui, į prieglaudas gabenama dienos senumo duona.

Viename interviu minėjote, kad sūnus Nicholas pasirinko kulinarijos mokslus. Ar jis ir toliau gilinasi į kulinariją?

Galiausiai sūnus kulinarijos mokslų taip ir nepradėjo. Šiuo metu jis dirba su oda ir metalais, bet vis dar yra puikus virėjas. Kartais savaitgalį atvyksta pas mus į namus ir paruošia ką nors ekstravagantiško, pavyzdžiui, paeliją. Kažkam jis tikrai bus geras vyras!

Keliaujate ir po egzotiškas šalis. Jose ieškote labiau įprasto maisto ar išbandote viską? Kas paliko didžiausią įspūdį?

Aš esu drąsi valgytoja, noriu išbandyti viską. Kai su Nicholu buvome Kvala Lumpūre, nuėjome į turgų ir ragavome visą egzotišką maistą iš eilės, net nežinodami, ką iš tiesų valgome. Savanoriaudama Afrikoje valgiau keptus svirplius, Vietname – žiurkių mėsą. Vajominge, vienoje iš JAV valstijų, turime namus – ten dažnai valgome briedieną ir bizonieną. Man patinka Tailando, Vietnamo ir Indijos virtuvės, kur maistas yra aštrus ir turi daug skonių. Patinka ir meksikiečių virtuvė, bet mėgstamiausi – japoniški sušiai. Tik žuvis turi būti labai šviežia!

Gyvenate Niujorke. Kaip trumpai apibūdintumėte šį miestą? Ką jame labiausiai vertinate? Ko pasigendate?

Niujorkas yra labiausiai jaudinantis miestas pasaulyje. Jame yra geriausi restoranai, prekybos vietos, žymios vietos, muziejai, teatrai, meno galerijos, taip pat – talentingiausi žmonės įvairiose srityse. Myliu Niujorką! Dar vienas šaunus dalykas – Niujorkas yra „vaikščiojantis“ miestas. Paprasčiausiai kartais tai – greičiausias būdas nueiti ten, kur reikia. Aš esu laiminga, nes galiu gyventi netoli Centrinio parko. Kiekvieną rytą jame bėgioju.

Palyginkime Niujorką ir Vilnių. Ko vieni iš kitų galėtume pasimokyti?

Nuoširdžiai sakau – negaliu palyginti šių miestų. Niujorke nėra tokių žavingų dalykų kaip, pavyzdžiui, Vilniaus senamiestis. Bet Vilnius neturi tokios energijos ir įvairovės, kokia yra Niujorke.

Kai būnate Vilniuje, kur dažniausiai einate pavalgyti?

Būdama Vilniuje, retai vaikštau į restoranus. Man labiau patinka būti su šeima mūsų namuose Šv. Jono gatvėje, kur atsiveria puikus vaizdas į naktį apšviestą bažnyčios varpinę. Mano draugė Kristika Auksakienė, „Jūratės akmenėliai“ direktorė, puikiai gamina ir ruošia bendras draugų vakarienes. Mieste dažniausiai valgau cepelinus arba bulvinius blynus. Manau, kad „Stiklių“ restoranas yra elegantiška vieta su aukštos kokybės virtuve.

Jei Niujorke turi tik vieną dieną, ką būtina aplankyti?

Siūlau aplankyti kuo daugiau muziejų – MOMA, Metropoliteną ir nepakartojamą „Whiney Museum“ miesto centre. Turėtumėte pasivaikščioti „High Line“, kad pamatytumėte, kaip dangoraižių ir 8 mln. žmonių mieste galima ramiai pasivaikščioti apsuptam grožio. Žinoma, apsipirkite „Macy’s“, o po vakarienės nueikite į Brodvėjų.

REKOMENDACIJOS NIUJORKE:

SARABETH’S – pusryčiai. THE MONKEY BAR, IL GATOPARDO, SAN PIETRO – pietūs. UNION SQUARE CAFÉ – vakarienė. Čia viena geriausių vietų, bet labai brangu ir praktiškai neįmanoma patekti. „MICHAEL’S”, REGENCY HOTEL – verslo susitikimams. RAINBOW ROOM – romantiškiems pasimatymams. 65-ame „Comcast Building“ aukšte. Iš čia atsiveria nepakartojamas vaizdas į Niujorką.

#USA #gyvenimas #darbas #JūratėKazickas #Amerika #Niujorkas #interviu #kelionės #kurvalgyti #JAV #galimybės #maistas

ATGAL

PASIDALINTI

Naujienlaiškis

© 2020 vmgonline

Gilės projektai

  • Facebook vmgonline.lt
  • Instagram vmg_vilnius
  • YouTube vmg
  • LinkedIn vmg