Net kai nereikia skubėti, pasiruošimas didžiosioms metų šventėms reiškia šiek tiek adrenalino nervų sistemai. Kiek, ko, kaip, kada gaminti? Eksperimentuoti ar kartotis?
Racionalūs, taupūs ir kūrybingi žurnalo VERDU IR KEPU vyr. redaktorės Elžbietos Monkevič patarimai.
Tradicijos ar naujovės?
Didžiosios metų šventės, kurias švenčiame šeimose, yra metas, kai prisimename, kas buvo ir kuriame kažką, kad ir toliau taip būtų. Trumpai tariant, paprastos šeimos tradicijos šiuo metu yra svarbesnės nei įmantriausios naujovės. Naujovės tinka gimtadieniui, gal naujiesiems, o Velykos kaip ir Kalėdos yra apie tradicijas, kurios mums reiškia saugumą. Jeigu kasmet kursime, gaminsime, darysime vis kažką naujo, to saugumo, žinojimo, kad nepaisant nieko, šiemet bus taip, kaip buvo pernai, tiesiog nebeliks.
Atradimų ar įprasti skoniai?
Patarčiau galvoti ir į valgiaraštį įtraukti ne tai, kas madinga ir ką vakar atradote receptų knygoje, o tai, ką – gerai žinote – mėgsta ir valgo šeimos nariai ir svečiai.
Eksperimentuokite kasdienybėje, kai turite laiko, bet ne per didžiąsias šventes. Eksperimentai visada reiškia šiek tiek daugiau streso, pastangų, reikalauja kiek neįprastų produktų, kurių reikia ieškoti. Tiems, kas ruošia šventinį stalą, darbo ir taip užtenka – kam dar labiau save apkrauti. Juolab, kad eksperimentai ne visada baigiasi sėkme ir komplimentais. Šventėms visada geriau paprasčiau, bet gerai, nei ištaigingai, bet abejotinai.
Norisi, kad ant šventinio stalo būtų daug ir visko. Kiek ir ko yra pakankamai?
Visada geriau mažiau nei daugiau. Ir visada geriau mažiau, bet geros kokybės ir švieži produktai bei patiekalai. Nesuvalgysime daugiau, nei galime suvalgyti, be to, kuo daugiau patiekalų ir skonių, tuo labiau susimaišo ir pasimiršta skoniai. Todėl valgiaraštis neturėtų būti ilgas. Ant stalo pakanka dviejų šaltų patiekalų – mišrainės ir šviežių daržovių salotų, vieno karšto ir deserto.
Planuojant meniu patarčiau pirmiausia peržiūrėti spinteles, šaldytuvą ir maisto sandėliukus: pirmenybę teikite tiems patiekalams, kuriems produktų turite. Tai sutaupys ir laiko, ir pinigų, o šiuo metu labai svarbu ir be reikalo nelakstyti į parduotuvę.
Smagu daužyti ir ridenti margintus kiaušinius, nesmagu sudaužytus išmesti. Ką patartumėte?
Pasidalinsiu sprendimu, kurį esame priėmę savo šeimoje. Jau daug metų mes marginame tris kiaušinius plius vieną. Trys – kiekvienam šeimos nariui po vieną, ketvirtas – jei sulauktume svečio. Tiesa ta, kad kietai virtus šaltus kiaušinius išties mažai kas mėgsta, todėl nereikėtų jų prisivirti daugiau nei iš tikrųjų galite suvalgyti. O jeigu visgi taip nutiko, yra receptų, kurie padės skaniai ir išmintingai sunaudoti kiaušinių likučius. Įdarytus kiaušinius žino ir moka pagaminti visi, o vienas mano favoritų – tai kiaušinių maltinukai. Taigi, ryte sudaužytus ir nesuvalgytus kiaušinius galima tiekti Velykų pietums. Suvalgyti kiaušinius padeda ir įvairiausi padažai.
Virtus kiaušinius be lukšto panardinus į burokėlių sultis, ciberžolių ar špinatų nuovirą, baltymas nusidaro rožine, geltona ar žalia spalvomis. Tikėtina, kad spalvotus vaikai valgys noriau nei įprastus. Išbandykite.
Elžbietos Velykų meniu
Skanių ir jaukių Velykų!
