Šįkart pusryčiams siūlome puodelį kavos ar arbatos ir .... istoriją apie vieną geidžiamiausių lėtųjų pusryčių patiekalų – Benedikto kiaušinį. Kodėl jis Benedikto?
Kilmė neaiški
Kaip manote, ką tokio reikia padaryti, kad tam tikru būdu pateiktus kiaušinius pavadintų tavo vardu? Logiškas atsakymas – sukurti receptą, kuris išpopuliarėtų visame pasaulyje. Tačiau nors Benedikto kiaušiniai ir išpopuliarėjo, iki šiol nėra vienos aiškios jų kilmės versijos. Dažniausiai sutariama tik dėl vieno – Benedikto kiaušiniai tikrai gimė Amerikoje. Vis dėlto, galite sutikti net ir tokią versiją, kad prie šio recepto prisidėjo popiežiaus Benedikto XIII „dieta“, kuomet jis ėjo iš proto dėl kiaušinių su skrebučiais. Juos dvasininkas sugalvojo pagardinti citrininiu padažu. Visgi šis popiežius įėjo į istoriją ne kaip Benedikto kiaušinių išradėjas, o kaip popiežius, uždraudęs kardinolams nešioti perukus.
Aikštingoji Ponia Benedict
Nuo dvasinių dalykų vėl grįžkime į virtuvę ir iš Vatikano keliaukime į XIX a. Ameriką. Šio amžiaus 7 dešimtmetyje veikė „Delmonico’s“ – vienas pirmųjų viešų restoranų. Manoma, kad jo nuolatinė lankytoja ponia LeGrand Benedict, kartą užsukusi pietums, nerado nieko, kas jai dar nebūtų atsibodę, todėl paprašė šefo sukurti kažką naujo. Jos nenorėjęs nuvilti šefas sugalvojo Benedikto kiaušinius. Receptas buvo užfiksuotas ir šefo 1894 metais išleistoje knygoje.
Bruncho simbolis
Tačiau negalime pamiršti ir to fakto, kad Benedikto kiaušiniai nėra paprastas pusryčių patiekalas. Jį įprasta valgyti būtent vėlyvųjų, dar kitaip – lėtųjų, pusryčių arba bruncho metu. Ir negalvokite, kad mes esame labai modernūs tai darydami. XIX a. pabaigoje gyvenę amerikiečiai jau „atrado“, kad galima linksmintis ne tik namuose, bet ir viešose vietose iki paryčių, o po tokių linksmybių labiausiai ir norisi vėlyvųjų sočių pusryčių. Taigi, Benedikto kiaušiniai atitiko visus kriterijus, kurių reikia išrankiam skoniui patenkinti, ir tapo populiariu valgiu. Su tuo susijusi ir viena smagesnė, nei prieš tai minėta apie ponios užgaidas, istorija.
Eureka!
Taigi, pasakojama, kad vieną 1894 metų rytą Lemuelis Benedictas, turtingos šeimos palikuonis, kankinosi nuo sunkių pagirių. Dar reikėtų pasakyti, kad šis ponas Benediktas buvo vedęs operos solistę, o tais laikais tai buvo gana skandalinga, ir mėgo lankytis smuklėse. Be to, jis garsėjo kaip iš tiesų dosnus žmogus, todėl žmonės jį mėgo, nepaisant jo statuso. Tad vieną rytą nuo pagirių kenčiantis vyras užsuko į „Waldorfo“ viešbutį Niujorke ir savijautai pagerinti užsisakė skrebutį su sviestu, traškios šoninės bei du be lukšto virtus kiaušinius su olandišku padažu. Legendinis „Waldorfo“ šefas Oscaras Tschirky, anksčiau dirbęs jau minėtame „Delmonico’s“ restorane, buvo taip sužavėtas ingredientų derinio, kad įtraukė šį patiekalą į savo pusryčių meniu, tik traškią šoninę pakeitė kumpiu, o duonos skrebutį – angliška mieline bandele. Beje, šis šefas laikomas tikru pionieriumi Amerikos virtuvėje – jis taip pat sukūrė ir garsiąsias Valdorfo salotas.
Pažymėti kalendoriuje!
Visame pasaulyje sutiksite skirtingų Benedikto kiaušinių variantų. Gal susigundysite kiaušiniais „Florentine“, kur vietoje kumpio dedami špinatai, tiesa, kartais jie net nepakeičia kumpio, o tiesiog nukeliauja po juo ir atsiduria ant bandelės. Taip pat meniu galite sutikti ir Hemingvėjaus kiaušinius – čia kumpis keičiamas rūkyta lašiša. Kodėl verta? Turtingas skonių ir kvapų olandiškas padažas, sūrokas ir gardus kumpis, tobulai „be marškinėlių“ išvirti kiaušiniai ir puri viduje, tačiau iš išorės traški angliška bandelė – ne be priežasties pagaminti Benedikto kiaušiniams reikia didelio preciziškumo ir, žinoma, aukščiausios kokybės ingredientų.
Įdomu tai, kad Benedikto kiauašiniai turi net savo dieną. Ji minima balandžio 16-ąją.
Valerijos Stonytės, Radvilės Juozapaitytės, Unsplash.com nuotr.
