Aš Ikona Pokalbių Šou Delfi TV

Iš kokios lėkštės valgyti, kad suvartotume mažiau kalorijų? 5 gudrūs triukai!

Pasirodo, kokio dydžio porciją suvalgysime, priklauso ne tik nuo šeimininkės dosnumo, mūsų valios laiku pasakyti skrandžiui „stop“, bet ir nuo to, į kokią lėkštę dedame maistą. Skamba labai keistai, bet mokslininkai tikina, kad čia – ne pokštas. Tai, iš kokio indo valgome savo maistą, labai svarbu. Ir, žinodami kelis gudrius triukus, mes sugebėsime nepersivalgyti.

IITTALA nuotr.


IITTALA nuotr.


PIRMAS TRIUKAS. RAUDONA ARBA MĖLYNA Portalas Dailymail.co.uk. prieš penkerius metus paskelbė tyrimo, atlikto vokiečių ir šveicarų mokslininkų, rezultatus. Po ilgų eksperimentų, kurių metu tiriamuosius vaišino maistu, patiektu skirtingų spalvų lėkštėse, ar girdė arbata, patiekta įvairiausių atspalvių puodeliuose, jie nustatė, kad, dėdami maistą į raudonos spalvos lėkštes, tiriamieji suvartodavo beveik 40 proc. mažiau maisto nei įprastai. Kodėl būtent ši spalva? Todėl, kad raudona lėkštė ant stalo dega tarsi įspėjantis šviesoforo signalas. Ji pasąmoningai mums asocijuojasi su žodžiais „stop“ ir „ne“. Visai gera idėja greitojo maisto produktams pakuoti, ar ne? Kiti tyrimai rodo, kad šiek tiek mažiau maisto suvartosime, jei jį valgysime iš mėlynų ar žydrų indų.

Valerijos Stonytės nuotr.


ANTRAS TRIUKAS. KUO MAŽESNĖ, TUO GERIAU Pripažįstame, didelė ir stilinga lėkštė leidžia maistui joje jaustis komfortiškai, tarsi persikrausčius iš daugiabučio į nuosavą namą. Ir gal dėl to jis joje atrodo labai patraukliai. Tačiau kuo didesnė lėkštė, tuo labiau mus veikia optinė iliuzija (kitaip dar vadinama Delboeuf iliuzija). Atrodo, kad maisto porcija dideliame inde tarsi susitraukia, tad krauname patiekalo kur kas daugiau, nei derėtų. Todėl norėdami efektyviau kontroliuoti persivalgymus, rinkitės mažesnę, geriausia – vidutinio dydžio, lėkštę. Ir jei tik galite, patys normuokite įsidedamą į lėkštę maisto kiekį (taip galime suvartoti ketvirtadaliu mažiau maisto), o ne pasitikėkite maitinimo įstaigų darbuotojų dosnumu.

Valerijos Stonytės nuotr.


TREČIAS TRIUKAS. KIEKVIENAM UŽKANDŽIUI – SAVA LĖKŠTĖ Ne vienas mokslinis tyrimas buvo orientuotas ir į tai, kaip žmogus žiūri į patį maitinimosi ritualą. Ar šlamščia bulvių traškučius tiesiai iš parduotuvinės pakuotės, ar išdėlioja juos į lėkštę. Atsakymas tikriausiai nieko nenustebins – savo suvalgomo maisto porcijas kontroliuoti kur kas labiau sekėsi tiems tiriamiesiems, kurie maistą normavo dėdami jį į lėkštę. Nes matuodami porciją „iš akies“ esame linkę save perlepinti. Mažiau maisto vienu kartu suvalgo ir tie, kurie savo dubenėlį deda, kaip ir priklauso, ant virtuvinio stalo, o ne nešasi jį prie televizoriaus, į lovą ar automobilį.

Valerijos Stonytės nuotr.


KETVIRTAS TRIUKAS. MOKYKITĖS IŠ VAIKŲ! Nuo vaikystės esame auklėjami suvalgyti visą maisto porciją, kurią gauname patiektą lėkštėje. Ir, žingsnis po žingsnio, kąsnelis po kąsnelio, užaugame į padorius žmones, išlaižančius lėkštes taip, kad šios net blizga. Kornelio universiteto (JAV) mokslininkai, ištyrę žmonių maitinimosi įpročius JAV, Kanadoje, Prancūzijoje, Taivane, Korėjoje, Suomijoje ir Olandijoje, tikina, kad suaugę žmonės suvalgo maždaug 92 proc. maisto, kurį jiems įdeda maitinimo įstaigų darbuotojai, ar net to maisto, kurį įsideda patys. Vienintelis tiriamųjų tipas, kuris valgė tik tiek, kiek nori ir nė krislelio daugiau, suvartodami tik apie 60 proc. lėkštėje patiekiamo maisto, buvo… vaikai, intuityviai jaučiantys, kokio dydžio porcijos jiems reikia. Taigi, mokykimės iš vaikų ir sustokime tada, kai pasisotiname, o ne kimškime tol, kol lėkštė bus švarutėlė. Net jei mėgstame tvarką, šioje sferoje geriau nepersistengti su lėkštės blizginimu. Arba galvokime, kiek maisto dėti į lėkštę, nes, anot tyrimui vadovavusio filosofijos daktaro ir universiteto direktoriaus Briano Wansinko, „tai, kas keliauja į mūsų lėkštę, keliauja ir į mūsų skrandį“.

Valerijos Sonytės nuotr.


PENKTAS TRIUKAS. TIK VIENAS UŽĖJIMAS Metų metus žmonių mitybos elgseną nagrinėjantis profesorius Brianas Wansinkas pabrėžė ir kitą įdomų faktą. Tie tiriamieji, kurie į savo lėkštę sukrauna visus vieno valgymo produktus (tarp jų – ir vaisius ar desertą), suvartoja beveik 14 proc. mažiau maisto vienu prisėdimu nei tie, kurie iš pradžių apsimeta, kad suvalgys mažiau, bet po to grįžta antros porcijos. Taigi, tam, kad suvalgytume mažiau, užpildykite savo lėkštę, bet tik vieną kartą. Jei klausysime ir antrojo patarimo (valgyti iš vidutinio dydžio lėkštės), nevalingai įprasite kur kas tinkamiau normuoti porcijas.

Medžiaga paruošta remiantis Dailymail.co.uk ir http://foodpsychology.cornell.edu informacija.

#sveikagyvensena #alkis #mokslininkai #lėkštės #sveikasmaistas #lėkštė #kalorijos #saikas

ATGAL

PASIDALINTI

  • Facebook vmgonline.lt
  • Instagram vmg_vilnius
  • YouTube vmg
  • LinkedIn vmg