Tikriausiai ne vienam mūsų grįžus namo po ilgos darbo dienos norisi prisėsti ir suvalgyti torto gabaliuką, o kai užklumpa liūdesys, atsidaryti šaldiklyje gulinčią ledų dėžutę. Kartais taip gera užsimiršti ir tiesiog pasimėgauti maistu.
Tačiau retai kada susimąstome, kodėl taip elgiamės.
Šeštadienio ALFAS LIVE laidoje Alfas Ivanauskas kalbino gydytoją dietologę Ievą Laukytę-Gaulę. Kas yra emocinis valgymas ir kodėl jis mus ištinka?
Kada gali pasireikšti emocinis valgymas?
Emocinis valgymas vyksta tada, kai kažkas nevyksta taip, kaip norime ar esame suplanavę. Emocinį valgymą gali sukelti stresas. Įtampos metu išsiskiria streso hormonai, kortikosteroidai. ir mes pradedame norėti maisto, kuris mums padėtų greitai reaguoti į stresą. Tuo metu norime saldaus, riebaus, daug energijos suteikiančio maisto. Gali būti, kad taip elgdamiesi bandome „nutildyti" tam tikras mintis ar jausmus, nes tuo metu, kai valgome, galime negalvoti apie problemas. Taip pat, kai kažko vengiame, maistu galime nutolinti mums nemalonų procesą. Daug įtakos turi ir vaikystės įpročiai, nes kartais mes mylime ne žodžiu, bet veiksmu, ir būtent maistu skatiname ar guodžiame. Maistas gali kelti nostalgiją, kai tam tikras patiekalas mums primena malonų praeities įvykį. Mūsų pasirinkimams daug įtakos daro ir socialinis aspektas, nes būdami su draugais suvalgome daugiau maisto nei būdami vieni.
Kaip emocinis valgymas pasireiškia?
Dažniausiai tai būna nesąmoningas valgymas. Mes nepajuntame. kaip valgome, nejaučiame skonio, nesuprantame, kokį kiekį suvalgėme, ir visiškai to neužfiksuojame. Kartais būna taip, kad maistas tampa vieninteliu malonumų šaltiniu.
Kaip išlaikyti sveiką santykį su maistu?
Svarbiausia netaisykime to, kas nėra sulūžę. Išsikelkime sau realius tikslus, nes kartais būna, kad žmonės užstringa ties kažkuriuo skaičiumi ar dydžiu. O paklausus, kuo jam bus tai naudinga, neturi atsakymo. Svarbu pasirinkti režimą, kurio galėsime laikytis visą gyvenimą. Nes jei jausimės, kad save ribojame, kažko sau nuolat neleidžiame, tai tokio „režimo" negalėsime ilgai laikytis. Turėkite savo malonumų meniu. Susigalvokite, pavyzdžiui, ką aš darysiu, kad sau pakelčiau nuotaiką, įveikčiau stresą. Kalbėdami su vaikais venkite tokių pasakymų kaip „būsi storas", „nesveikas maistas". Negėdinkite, o paaiškinkite, kurie dalykai yra naudingi. Reikia šviesti, o ne drausti. Ir stenkitės, kad nebūtų produktų, kurie yra draudžiami. Tai padeda išlaikyti sveiktą santykį su maistu.
Visą ALFAS LIVE laidą ir pokalbį su gydytoja galite pažiūrėti ČIA
