Skųstis kavinių ir restoranų trūkumu Vilniuje turbūt nesugalvotų niekas. Greičiau jau kas nors tartų, kad gal jų… net per daug? Pasirinkimas tikrai gali susukti galvą, tad rekomendacijų paprašėme maistą dievinančios Dovilės Filmanavičiūtės.
Pasakodama apie savo 5 mylimiausias vietas, ji priduria svarbiausią geros vietos kriterijų: „Būsiu su jumis atvira – šventai tikiu idėja, kad jei restorane ar kavinukėje dirba šeimininkas, tai ji iškart visa galva aukščiau už kitas. Dėl autentikos, dėl įdėtos širdies, dėl požiūrio į savo svečius.“ Apie kai kurias Dovilės minėtas vietas jau spėjome parašyti ir mes, VMGonline.lt.
Anayor. „Aušros vartų gatvėje įsikūręs kišeninis indų restoranėlis, kurio vairą laiko jo šeimininkas ir virtuvės šefas Rakešas Chandaliya. Meniu ten maksimaliai minimalus: jokios mėsos, autentiška Pietų Indijos dosa, skaniausias mango lasi Vilniuje. Pats Rakešas – mažakalbis kukluolis. Bet taip jau būna gerose vietelėse. Kalba pats maistas, o ne jį gaminantieji.“
Druska Miltai Vanduo. „Tobuliausia vieta desertui. Kanadietė Christine Geležinkelio gatvėje svečių laukia visai neseniai. Iki tol ją tikrai puikiai pažinojo nemažai restoranų savininkų ar pop-up vietų kūrėjų, profesionali kepėja tiekė jiems pribloškiančios kokybės duoną. Dabar Christine drąsiai kviečia visus, kuriems kava be skanėsto – tai kaip gyvenimas be laimės. Cinamoninės bandelės, šokoladinis tortas su vyšniomis, portugališkos natos. Man sunku jums pasakoti, nes seilės teka smakru.“
Gėrybės iš Druska Miltai Vanduo. Valerijos Stonytės nuotr.
Ping Pong. „Azijietiškų sriubų ir bao bandelių su įdarais šventovė jūsų laukia simpatijų pelnytai akimirksniu sulaukusiame Downtown Food Hall. Pasak šeimininkų, natūraliai susiklostė taip, kad praktiškai visose hall’o vietose dirba patys jų savininkai, nes dažnu atveju jie – ir virtuvės šefai. Ping Pong šeimininkai Laurynas ir Gintaras mane žavi kur kas seniau, nei Smetonos gatvėje ėmė rinktis gero maisto garbintojai. Laurynas su tėčiu buvo vienas pirmųjų šurmulį užkūrusių Halės turguje: garsiai giriamas Spoon Out yra jų kūdikis. Gintaro patirtis taip pat neginčijama. Tai kaip gali nepasisekti tokiam tandemui? Net užsimaniau Ping Pong kario sriubos. Uffff.“
Sraigė, Vynas ir Varlė. „Halės turgaus atgaiva. Mažyčio restoraniuko šeimininkė Almena turbūt kuklintųsi, tačiau jos ilgametė patirtis gourmet srityje yra pavydėtina. Šalia tos patirties moteris dar ir labai smalsi. Reikia sūrių? Ji nuvažiuos į Prancūziją ir ras ūkininkų, norinčių sūrius ir rankomis suktą sviestą pristatyti į Vilnių. Reikia natūralių ikrų? Almena jų ras Skandinavijoje. Pietums užsimanėte elnienos dešrelių? Almena padarys viską, kad į jas nepatektų nė vienas priedas, galintis užgožti mėsos kokybę. Sraigės? Varlės? Bus, jei norėsis, dar ir namo imkit. Šampano įpils, kava pavaišins. Ir visada šalia kvatos pati Almena, vaikanti sūnų virtuvės šefą, kad viskas būtų taip, kaip ji ir svajojo.“
Sraigė, Vynas ir Varlė. Valerijos Stonytės nuotr.
Restoranas. „Šviežia vieta, kur drąsa būti savimi atsiskleidė visa savo jėga. Restoranas, nes R. Nes Redas. Aš tą augalotą vyruką prisimenu už „Burbulio vyninės“ baro. Tai jis nuostabiai improvizuodavo su neegzistuojančiu meniu. Šiandien turim tuno, jautienos, sakydavo Redas, ir čirškindavo kepsnius ant grilinės keptuvės, kol upėmis liedavosi geras vynas. Kai Vingrių gatvę paliko kosminis ispanas Jose, kurio filosofija buvo lygiai tokia pati (duosiu, ko turiu), labai liūdėjau. Iki tos akimirkos, kol pamačiau, kad tas patalpas gyvenimui prikelti išdrįso ne kas kitas, o tas pats Redas. Jo Restorane viskas pagal geriausias tradicijas. Jokio „išsiknisinėjimo“ – tik mėsa. Geras steikas, geras tartaras, žiūrėk, gal dar kurią dieną trumų siunta prie viso gėrio atvažiuoja. Kaip man gaila, kad šiuo metu negaliu gurktelėti gero raudonojo vyno. Pas Redą jis – privalomas.“
