Dainininkas Deivis Norvilas pasakoja apie tradicijas virtuvėje ir aistrą kulinarijai. Ar tiesa, kad saulėgrąžų gliaudymas – ritualas, kuris nuramins net didžiausią zyzlą, o su blynais reikia elgtis kaip su santuoka?
Kur vyko tavo įspūdingiausi pietūs?
Tikriausiai, kad Maldyvuose ant vandenyno kranto. Valgėme omarus.
Kur ir kokį ypatingą žmogų nusivestum pietų?
Močiutę nusivesčiau į pačią geriausią piceriją, nes jai labai patikdavo picos. „Iki“ Bendoriai yra picerija „Bee Happy“. Kai tau gamina „Margaritą“ iš buivolo mocarelos, tai kažką sako. Ingredientai tikrai liuksiški. Rekomenduoju. Aišku, yra picų lietuviškam skoniui, kur visko daug… Aš, kaip bebūtų keista, apsukau ratą ir priartėjau prie „Margaritos“. Dabar ji man pati skaniausia.
Mėgstamiausios virtuvės.
Italų, prancūzų, Viduržemio jūros, Azijos. Nemėgstu riebių dalykų.
Kokio deserto niekada neatsisakytum?
Nesu baisiai „desertinis“. Reiktų ilgai galvoti.
Ar mėgsti gaminti?
Labai! Man patinka kulinarija, nes tai yra kūryba. Todėl manęs visiškai nestebina meno žmonės, kurie „metasi“ į kulinariją. Muzikos ir meno istorijoje yra nemažai pavyzdžių – žymus kompozitorius R. Leoncavallo, parašęs operą „Pajacas“, išvis metė muziką ir nėrė į maisto gaminimo verslą. Dž. Rosinis išleido, man rodos, net kelias kulinarijos knygas italų kalba.
Savo ypatingo patiekalo recepto neįvardinsiu, nes gaminimo būdai nuolat keičiasi, priklauso nuo produktų, kuriuos turiu. Burgerius vaikams pats pagaminu. Sūnus pasakė: „Vau, tėti, šimtą kartų geriau nei Makdonalde!“. Užtat žinau, ką jis valgo, kokia tai mėsa. Paskutinį kartą gaminau iš žvėrienos – stirnienos – ir vaikams patiko.
Kokio virtuvės darbo tiesiog neapkenti?
Plauti indus. Apskritai labai nemėgstu tvarkytis. Aš pagaminu, kiti tvarko (juokiasi).
Valerijos Stonytės nuotr.
Užkandžiavimo praktikos.
Mėgstu, pavyzdžiui, žiūrėdamas futbolą ką nors pagraužti. Stengiuosi rečiau. Paskutiniu metu užkandžiauju gliaudydamas sėmkas.
Įsiminęs kulinarinis eksperimentas.
Vasarą sodyboje baigėsi dujos, o buvome sugalvoję pirmąkart kepti bulvių plokštainį. Užsikūriau pečių. Vasarą! Buvo taip karšta… Tai buvo pats skaniausias plokštainis, kurį kada nors teko ragauti! Kažkaip pavyko. Nežinau kaip, nes mes pamiršom užvirinti pieną – supylėm šaltą, bet pavyko kuo puikiausiai.
Gardžios tradicijos ir ritualai savaitgaliais.
Sodyboje mums skaniausi žmonos kepti blynai ant krosnies. Špižinėje keptuvėje kepami miltiniai blynai turi būti dideli, per visą keptuvę, plonyčiai ir traškūs. Tikrai blynas turi traškėti! Jeigu tai pavyksta, Renata visada sako: „Čia sudeginti blynai“, bet ne, jie yra traškūs (juokiasi).
