Aš Ikona Pokalbių Šou Delfi TV

Dėl aistros gaminti jaunoji virtuvės žvaigždė gimnaziją iškeitė į profesinę mokyklą

Jis visada žinojo, kad po mokyklos eis mokytis ne IT, teisės ar biomedicinos, o virėjo amato, todėl baigęs dešimt klasių metė gimnaziją ir įstojo į profesinę mokyklą. Buvo nustebusių.

Vos po poros metų, būdamas devyniolikos, tarptautiniame Baltijos šalių virėjų čempionate Erikas Janerikas (22) pelnė geriausio jaunojo virėjo titulą, prieš kelias savaites iš Rygos su komanda Lietuvai parvežė sidabrą, o šiandien ruošiasi Tarptautiniam virėjų konkursui Kinijoje. Šie faktai yra įrodymas, kad Erikas tikrai žino, ką ir kodėl daro.

Negi niekas nenustebo, kai metei gimnaziją ir išėjai į profesinę mokyklą mokytis… virti?

Buvo nustebusiųjų, bet niekas to labai akivaizdžiai neparodė, neatkalbinėjo, o tėvai, ypač tėtis, atvirkščiai, labai palaikė. Tiesą sakant, man buvo keista, kad apie stojančiuosius į profesines mokyklas yra nuomonė, neva žmogus tingi kažko siekti, mokytis, todėl eina į profesinę, kad bent kažką baigtų, amatą įgytų. Tačiau profesinėje, kaip ir bet kurioje kitoje mokykloje, sunku pasibaigti dvylika klasių: egzaminai tie patys, krūvis dar didesnis, nes mokaisi dar ir specialybės dalykus.

Klasės auklėtoja kažką manyje pamatė, išleido į tris stažuotes. Pirma buvo Lenkijoje, tada mėnesį stažavausi aukščiausio lygio virėjų mokykloje Danijoje, o trečioji Prancūzijoje. Tai buvo gana rimtas darbas labai stipraus fine dining restorano virtuvėje. Kaip tik ten ir supratau, kad esu savo vėžėse.

Pradžių pradžia visgi turbūt buvo namų virtuvė. Kokie pirmieji prisiminimai?

Vaikystėje gana dažnai būdavau virtuvėje, padėdavau mamai, močiutei, tetai, pats eksperimentuodavau. Visi pirmi kartai buvo savotiškai įdomūs, esu prigaminęs daug patiekalų. Ir dabar, kai namuose kokia šventė, stengiuosi maistą ruošti taip, kaip priklauso pagal visus restorano standartus, kad tėvai galėtų pasimėgauti, o ir man įdomu, kokios bus reakcijos, nes mes nedažnai lankomės restoranuose.

Mano šeimoje visada buvo gaminama, tai mėgsta daryti ir mama, ir sesė, ir teta. Nesvarbu, šventė ar eilinė vakarienė, mes visi susėdame prie stalo, valgome ir bendraujame, niekur neskubame. Labai jauku.

Mano teta yra virėja, tačiau negalėčiau sakyti, kad sąmoningai pasekiau jos pėdomis. Visgi kaip tik jos dėka pirmą kartą atsidūriau profesionalioje virtuvėje. Tuo metu ji dirbo Anglijoje, pasikvietė mane, pradėjau dirbti pagalbiniu virtuvėje, ploviau indus. Įžvelgę potencialą šefai pakvietė į virtuvę,  savo akimis pamačiau, koks tai darbas. Supratau, kad labai sunkus, bet… be galo įdomus.

Į interviu atėjai iš treniruotės. Kaip treniruojasi virėjai?

Šiuo metu esu kūrybinėse atostogose, o treniruotės skirtos pasiruošti konkursui Kinijoje. Mes treniruojamės gaminti. Viskas prasideda nuo idėjos ant popieriaus, aptarimo žingsnelių, kaip tą idėją įgyvendinti praktiškai. Idėjų ir minčių yra daug ir visokių, jas visas reikia išbandyti, apgalvoti kiekvieną smulkmeną, kiekvieną skonių derinį ir savo judesį, jį ištobulinti, nes konkurso metu turi suktis labai greitai, esi įspraustas į laiko rėmus.

Erikas Janerikas Baltijos šalių kulinarinio konkurso ringe. Organizatorių nuotr.


Kaip toks jaunas žmogus patenka į tokius rimtus konkursus?

Kandidatus atrenka Lietuvos virėjų ir konditerių asociacija, į jos akiratį patenka motyvuoti, entuziastingi nariai. Matyt, esu gerai užsirekomendavęs. Jau net vadinu save konkursiniu berniuku (juokiasi).

Turi savo firminį patiekalą?

Neturiu. Viskas yra skanu, kas skaniai pagaminta. Viskas, kas džiugina gomurį, ir yra mano mėgstamiausi dalykai.

Ar yra produktai, iš kurių labai mėgsti gaminti, ir tokie, kurie tau nepatinka?

Kai gauni naują produktą, dar nebandytą, turi net kelis kartus paragauti, paliesti, ištyrinėti, kad suprastum, kas jis toks, ką ir kaip iš jo gali pagaminti. Ir tik tada kuri, galvoji, ką daryti, kad būtų įdomu ir tau pačiam, ir svečiui arba teisėjui. Ruošdamasis konkursui galvoju, kaip gaminti, kad įprastas produktas atrodytų visiškai kitoks, nei yra, kaip patiekti, kad būtų kitaip nei įprasta. Labai svarbu nustebinti.

Kaip pasikeitė tavo požiūris į maistą ir gaminimą, kai pradėjai mokytis gaminti profesionaliai?

Pamačiau, kiek daug galimybių slypi viename produkte. Burokas yra ne tik burokėlių salotoms, jis gali kur kas daugiau. Supratau, kad galima žaisti ne tik su skoniais, bet ir su produkto tekstūromis. Kiekvienas produktas turi labai daug galimybių, tik reikia išsiugdyti įgūdį jas pamatyti ir įjungti vaizduotę.

Kokia virtuvė tau patinka? Prancūzų, italų, Šiaurės?..

Visur kitur stengiuosi būti universalus. Mano tikslas yra būti virtuvės šefu, o kai esi šefas, turi suprasti ir konditerio, ir virėjo darbą, turi žinoti, kaip daryti viską. Toks pat esu ir kitose srityse, todėl neturiu nei mėgstamiausio patiekalo, nei mėgstamiausios virtuvės. Yra daug virtuvių – Rytų, Europos, Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, ir visos jos puikios, skanios, nuostabios, kaskart gamindamas gali atrasti kažką naujo. Visas pasaulio virtuves aš matau kaip vieną didelę, kurioje galima nuveikti įdomių dalykų. Ne pasiimti kažką iš kiekvienos ir pritaikyti sau, o kuo daugiau jas suprasti. Tai, kas yra gaminama kitoje šalyje, galima gaminti čia, tik su savais produktais.

Pati gurmaniškiausia patirtis?

Nustebino avies kasa. Tobulas produktas – nuo tekstūros iki skonio. Labai stipraus skonio, neįtikėtinai skanios tekstūros. Žiūrėjau kažkokią laidą, pamačiau, kad žmonės tai gamina, ir kilo mintis pačiam pabandyti. Gaminau tradiciniu prancūzišku būdu: nublanširavau ir kepiau aliejuje.

Lietuvoje tokį produktą labai sunku gauti, sunku iš galvijo kasą ištraukti, nes labai mažytė. Ji atrodo kaip mažytės smegenys, lyg želė. Skamba keistai, bet jos tobulos. Namiškiai sakė: „Super.“

„Konkursuose paaugi ne vieną, o keturis kartus“, – sako Erikas Janerikas. Organizatorių nuotr.


Labiausiai įstrigęs komplimentas apie savo darbą?

Jį išgirdau Geriausio jaunojo virėjo konkurse. Gaminau desertą, apie kurį labai gražiai atsiliepė teisėja iš Latvijos: „Pats geriausias konkurse ragautas desertas.“ Tai buvo pasifloros, mangai ir ožkos sūris. Regis, ožkos sūris gana nesuderinamas su egzotiniais vaisiais, bet mes sugebėjome jį paversti tokios konsistencijos, kad tiktų prie tropinių vaisių ir kokosų pieno.

Mėgsti desertus?

Cukraus niekada neatsisakau. Tiesa, arbatą geriu be jo, tačiau šalia būtinai turi būti kažkoks skanėstas.

Tavo guru gastronomijos pasaulyje?

Sudėtinga įvardyti. Yra daug šefų, kurie man įkvepia. Ir Jamie Oliveris, ir Gordonas Ramzis. Jie gamina skirtingą maistą, yra nepanašūs vienas į kitą, bet iš jų gali mokytis. Ir šefai Lietuvoje, su kuriais dirbu, yra profesionalai: mokausi ne tik iš jų, bet ir kartu su jais. Man labai smagu, kad ši profesija pagaliau pasiekė tokias aukštumas, kai suvokiama, jog šefas nėra tik valgyklos virėjas. Pagaliau tai tampa prestižine specialybe, o šefai atrodo kaip kokios roko žvaigždės. Pavalgę žmonės kviečiasi juos į salę, nori kartu nusifotografuoti.

Draugai, kviesdami į vakarėlius, nesijaudina, kaip įvertinsi jų maistą?

Ne. Man labai smagu gaminti kartu su draugais. Jie stebi, kaip aš gaminu, patys bando. Kartais jų akys pasidaro didelės: kaip tu tai darai? Ypač stebisi, kai pjaustau produktus peiliu. Tas tikslus greitas pjaustymas juos pakeri.

Tiesą pasakius, ne visada išėjus į miestą gali gauti skanaus maisto. Sugaišti nemažai laiko, bet niekada nežinai, ar tikrai bus skanu. O aš žinau, kad viską galima pasigaminti daug greičiau, daug skaniau ir paprasčiau. Kai tik turime laiko, susirenkame į kieno nors namus, susinešame produktus ir viską pasidarome patys. Visai kitoks bendravimas, nei tik sėdėti prie stalo.

Ko tavo virtuvėje nėra?

Atsakymas būtų toks pat, kaip ir apie mėgstamiausią patiekalą ar virtuvę. Iš kiekvieno produkto gali pagaminti kažką naujo, todėl nėra produktų, kurių nenaudoju. Pavyzdžiui, vaikystėje nemėgau manų košės. Bet dabar žinau, kad iš jos galima pagaminti skanių dalykų, tik reikia tinkamai paruošti. Iš manų košės galima paruošti nerealią polentą. Kiekvienas produktas savaip įdomus, tiesiog reikia žinoti, ką iš jo padaryti.

Ką valgei šiandien?

Šiandien valgiau savo konkursinius patiekalus. Pasigaminome per treniruotę ir suvalgėme. Tai buvo šukučių ceviche, karštas antienos patiekalas su antienos paštetu ir ravioliai su grybais.

Vytautės Ribokaitės ir asmeninio archyvo nuot.


Koks patiekalas paperka merginas?

Dažniausiai ir greičiausiai paperka desertai. Ledai su pasifloromis, mangais, kokosais. Tačiau negalėčiau pasakyti recepto. Visada planuoju viską padaryti labai paprastai, bet vis kažko naujo prigalvoju, išsikeliu naujų iššūkių ir prisidarau darbo kelioms dienoms. Pasirinkau profesiją, kuriai jaučiu didelį entuziazmą, todėl man niekada nepavyksta pagaminti patiekalo per vieną minutę. Net paprasčiausias dalykas tampa labai sudėtingas.

Ačiū už pokalbį.


#geriausiasLietuvosjaunasisvirėjas #raviolisugrybais #tarptautinisvirėjųkonkursas #ErikasJanerikas #Jaunasisvirėjas

ATGAL

PASIDALINTI

  • Facebook vmgonline.lt
  • Instagram vmg_vilnius
  • YouTube vmg
  • LinkedIn vmg