Aš Ikona Pokalbių Šou Delfi TV

Blogerė, veganiškos virtuvės šefė Julija apie „Le Cordon Bleu“: „Atrodė, kad gaminame tik garnyrus“


Virtuvės šefė, veganiškos virtuvės entuziastė, instagramo paskyros vegan.witch.babe autorė, visai neseniai baigė garsųjį kulinarijos universitetą Le Cordon Bleu“ Londone. Į mokslus investavo visas savo santaupas, bet... liko mažumėlę nusivylusi. Londoną paliko, grįžo į Kauną, kur įsirenginėja virtuvę ir žada tiekti veganiškus skanėstus miesto gyventojams ir svečiams!

Drąsios ir talentingos kūrėjos istorija – Jūsų dėmesiui.


Kaip seniai susikūrei Instagramo paskyrą ir ėmei dalintis tuo, ką gamini?

Paskyra asmeninė, seniausia nuotrauka iš 2013-ųjų, tačiau maisto nuotraukomis pradėjau dalintis nusprendusi pradėti dirbti virtuvėje prieš tris metus. Prireikė nemažai laiko išmokti pasirinkti tinkamą apšvietimą, todėl nuotraukomis dalinausi labai retai. 

Kas pastūmėjo?

Tuo metu gyvenau Londone ir ieškodama darbo virtuvėje dažnai užtikdavau darbo pasiūlymų, kurių vienas reikalavimų aktyvi instagramo paskyra su patiekalų nuotraukomis. Tad teko pradėti dažniau ir tikslingiau naudotis instagramu ir jau ne tik asmeninėms reikmėms. Supratau, kad net sekėjų skaičius gali lemti, kuris iš kandidatų gaus darbą restorane. Dabar mano paskyra man leidžia susipažinti su nuostabiais žmonėmis, gauti žinių, o žmonių reakcijos į mano nuotraukos yra savotiškas feedback“ (angl. atsiliepimai“).



Kokios Tavo nuotraukos ir įrašai yra populiariausi?

Kartais tiesiog esi palaimintas algoritmo ir nuotrauka susilaukia daug dėmesio, nors joje viso labo tavo pusryčių košė. Tačiau daugiausia dėmesio susilaukusi nuotrauka vestuvinis dviejų aukštų tortas miško tema. Man pačiai jis labai prie širdies ir džiaugiuosi, kad patiko ir kitiems! 


Daliniesi nuotraukomis, bet nesidalini receptais. Kodėl?

Esu prasta rašytoja ir intuityvi kulinarė. Vis planuoju sėsti ir rašyti blogą, dalintis receptais, stabdo tik nepasitikėjimas savimi... Atrodo, kad receptą vis dar galiu patobulinti, dar neverta juo dalintis... Arba jis pernelyg paprastas, o gal pernelyg sudėtingas ir t.t. Žodžiu, stabdis esu aš pati.


Kaip atsidūrei maisto profesionalų pasaulyje?

Gamintis valgį pradėjau būdama vos 56 metų, dėl būtinybės. Visuomet labai traukė desertai, niekas nepranoko šviežio pyrago ar bandelių. Į gimtadienį be naminių kepinių neidavau. Prieš 6 metus, kai tapau vegane, atsirado ir etinė šio hobio pusė: noriu, kuo daugiau žmonių privilioti rinktis gyvūnams draugišką maistą. Taip viskas ir prasidėjo. Galutinis lašas buvo nepasitenkinimas studijomis, depresija, valgymo ir miego sutrikimai. Supratau, kad neturiu, ko prarasti turiu viską keisti. Išvažiavau į Londoną neturėdama ten nei draugų, nei giminių, ėmiau ieškotis darbo. Grįžau įsimylėjusi, neapsakomai sustiprėjusi ir be galo daug išmokusi.


Studijavai „Le Cordon Bleu" Londone. Papasakok apie šį pasirinkimą. Le Cordon Bleu" studijavau tris mėnesius ir nors išleistuvių šventė kovo viduryje galiausiai buvo atšaukta, kursą spėjome pabaigti. Tai buvo pirmasis LCB organizuojamas augalinio maisto kursas, tad jaučiausi šiek tiek kaip bandymų triušis. Kadangi vegane tapau dar 17-kos, net nebuvo minties kulinarijos studijuoti Lietuvoje, be to, prieš studijas Londono restoranuose dirbau trejus metus. Esu baigusi kursą ir Demuth's Cookery School", tačiau jis nėra oficialiai akredituotas. Kai tik LCB prie studijų programų pridėjo augalinio maisto kursą, ėmiau taupyti mokslams. LCB įsikūrė dar 1895 metais Paryžiuje, o dabar turi filialus daugiau nei 20 šalių. Tai bene garsiausias kulinarijos universitetas. 



Kokia buvo pirma pamoka, kurią gavai apie maistą ir virtuvę?

Tiesą pasakius, studijomis buvau gana nusivylusi... Tikėjausi labai išsamaus ir techninio kurso su daug žinių. Nors mūsų mokytojai buvo be galo talentingi ir žinomi šefai, jų sritis prancūzų virtuvė, o joje, kaip žinia, veganiško maisto nedaug. Buvo jausmas, kad nuolat gaminame garnyrus... Supratau, kad daugiau išmokti galiu iš Azijos virtuvės, nes ten augalinis maistas populiaresnis, naudojama daugiau prieskonių ir fermentuotų ingredientų (pavyzdžiui: kimchi, sojų padažas, miso), kurie maistui suteikia tą nuostabų umami skonį. Tačiau nesigailiu studijavusi ir LCB: išlavėjo mano gebėjimas pateikti patiekalą, išmokau būti kantresnė ir gaminti lėčiau, teikti dėmesį detalėms.


Tarp maisto tinklaraštininkų nemažai ir neprofesionalų, tiesiog virtuvės entuziastų, mėgėjų. Ką manai apie tai?

Nors ir turiu oficialų išsilavinimą šioje srityje, profesionale vistiek nesijaučiu. Kulinarija turi tiek daug virtuvių ir sričių, kad visuomet yra kur tobulėti. Labai smagu dalintis ir mokytis vieniems iš kitų, bandyti naujus gaminimo būdus, produktus, patiekalus. Manau, kad profesionalus, aukštos klasės šefas gali būti ne itin naudingas blogeris, o jo žinios ne visada pritaikomos visiems žmonėms. Paprasti, visiems prieinami receptai yra labai reikalingi ir naudingi, o mokėjimas pasigaminti valgyti vienas iš fundamentaliausių žmogaus įgūdžių. 



Kurie maisto blogeriai, instagrameriai tave pačią labiausiai įkvepia?

Jų tiek daug! Pirma šovusi į galvą Datesandavocados, kadangi turėjau planų su ja dirbti. Taip pat Heartofcakelondon, nes tobulumas jos pagrindinis bruožas! Ir šviežiausias mano atradimas Anodetogaia. Visos jos gamina pasakiško grožio veganiškus desertus ir mane be galo įkvepia! 


Kodėl veganė? Kodėl pasirinkai šį kelią?

Dėl gyvūnų. Niekada gyvenime nebuvo nė klausimo ar gyvūnai jaučia skausmą. Augau kartu su katinu, vasaras leisdavau kaime, kur raudavau ir nešdavau šviežią žolę tvarte uždarytoms kiaulėms. Kol buvau maža, mamai pavykdavo įkalbėti, kad valgyčiau mėsą, bet 17-kos jau galėjau valgį pasigaminti pati, tad nebeliko ir jokių diskusijų. Pamačiusi dokumentinį filmą Earthlings" nesustodama verkiau 34 val. Nuo to laiko veganizmas tapo man labai svarbus ir pridėjo labai daug asmeninės motyvacijos gaminti skanų veganišką maistą.


Tavo IG daug saldumynų. Koks skonių derinys yra naujausias Tavo atradimas?

Man žiauriai patinka puošti ir prie deserto praleisti daug laiko, su karštu maistu taip nebūna! Desertai man yra kūryba. 

Atsakydama į antrą klausimą, grįšiu prie vestuvinio miško torto. Nuotaka pasiūlė savo mėgstamiausio gėrimo derinį mangą ir baziliką. Buvo labai įdomu sukomponuoti šiuos du skonius kartu ir likau sužavėta, kaip bazilikas tiko deserte.

Man pačiai turbūt labiausiai patinka tiramisu. Patinka, kai tiesiogine žodžio prasme jis tirpsta burnoje".


Dekoravimas tavo arkliukas. Kokios dabar tendencijos, kas labiausiai ant bangos"

Tortai modernėja. Nors yra daug skirtingų braižų, šiuo metu tikrai laimi minimalizmas: labai švarūs, griežti kampai, švelnios / pastelinės spalvos, atsisakoma cukraus pastos, torto finišu dažniau tampa sviestinis kremas. O naujausias man matytas būdas puošti tai skirtingų spalvų sviestinis kremas, sluoksniais tepamas ant torto, tuomet tortas užšaldomas ir sukietėjęs kremas išskaptuojamas. Tai palieka įrėžas, kuriose atsiskleidžia skirtingų spalvų sluoksniai.



Ačiū už pokalbį.




Asmeninio archyvo nuotr.

ATGAL

PASIDALINTI

  • Facebook vmgonline.lt
  • Instagram vmg_vilnius
  • YouTube vmg
  • LinkedIn vmg