Vos prieš kelias savaites duris atvėręs restoranų kompleksas „Bizarre“, nors beveik nereklamuotas, sulaukė neeilinio dėmesio ir šiuo metu yra turbūt labiausiai apkalbama vieta Vilniuje. Kodėl? Pirmiausia, restoranų komplekso, kuriame būtų talpinamos dvi virtuvės ir dirbtų trys pasaulinio lygio šefai, Vilniuje dar nėra buvę. Antra, restorano prabanga ir išskirtinis interjeras vos užėjus užgniaužia kvapą. Tokias kalbas išgirdę, negalėjome susilaikyti šios vietos neaplankę ir mes.
Valerijos Stonytės nuotr.
Pirmiausia, tiesa, į akis krito įspūdingas interjeras. Daugybė įvairių detalių ir smulkmenų, kurios neatidžiai akiai iš pradžių net nepastebimos, kuria malonią ir jaukią vakarui skirtą atmosferą. Pavyzdžiui, pirmajame aukšte esantys skėčiai simbolizuoja saugumą ir ramybę, o antrajame aukšte esanti grupės „Pink Floyd“ albumo „The Dark Side of The Moon“ viršelio interpretacija atspindi moto „laikas lygu pinigai“. Apskritai, pirmas aukštas kviečia praleisti ramius ir jaukius vakarus, o antras – pašėlti holivudiniame spindesyje.
Viską vienam ir iš pirmo karto šiame restoranų komplekse sudėtinga aprėpti, tad kas vakarą restorano svečius pasitinka durininkas ir papasakoja apie restorano koncepciją bei nukreipia svečius tinkama linkme. Šįkart mus pasitiko pats restorano direktorius Rimgaudas Kunstmonas. Su juo ir pasišnekėjome apie visą „Bizarre“ koncepciją, maistą ir vienas po kito į restoraną plūstančius svečius.
Valerijos Stonytės nuotr.
Papasakokite, kaip kilo ši neeilinė mintis: atidaryti tokį didžiulį restoranų kompleksą Vilniuje?
Šią mintį brandinau maždaug dvidešimt metų. Keliaudamas po pasaulį iš visų kampelių vis rinkau idėjas. Nors inspiracija kilo iš visur, pats netikėtai tapau Pan-Asian ir Peru virtuvės gerbėju. Kai įsimylėjau šias virtuves, pradėjau ieškoti tokio tipo restoranų. Sūnus tuo metu studijavo Londone ir aprodė vietas, kurių pats vienas galbūt ir nebūčiau suradęs. Tai buvo tokie restoranai, kurie pasižymėjo savo įspūdingu dydžiu, tviskėjo prabanga bei puikiai atspindėjo azijietišką virtuvę. Norėjau padaryti kažką panašaus Vilniuje. Mes su komanda, pradėję atidarinėti restoraną, puikiai supratome, kur įsivėlėme, kokio dydžio ir masto tai yra projektas, tačiau nenumatėme, kiek bus kasdien iškylančių mažų problemų ir organizacinių klausimų, kuriuos reikia greitai ir efektyviai išspręsti. Tai mums pavyksta, nes į šį restoraną sudėta net 25 metų patirtis, daugybė kelionių bei apmąstymų ir daugybė darbo. Tai – tarsi kūdikis, kurį reikėjo išnešioti, pagimdyti, o dabar – rūpintis ir padėti žengti pirmuosius žingsnius.
Valerijos Stonytės nuotr.
Valerijos Stonytės nuotr.
Kokia gi šio restoranų komplekso koncepcija ir į kokį svečią „Bizarre“ yra orientuotas?
Tai yra vienas statinys, tačiau du restoranai. Pirmajame aukšte yra įsikūrusi Pan-Asian/Peru virtuvė, antrajame – europietiškos fusion virtuvės restoranas, kuriame dominuoja Viduržemio jūros kraštų patiekalai, baras ir lounge, taigi tai – vakarui skirta vieta, kuri atidaroma tik nuo 18 valandos ir dirba iki vėlaus vakaro. Pasaulyje tokio tipo restoranų kompleksų yra daugybė, tačiau Vilniuje mes pirmieji. Kai manęs paklausia, kam skirta ši vieta, aš visada atsakau su humoru: ir studentui, ir prezidentui. Jeigu vakare norite apsiauti naujausiais bateliais ir apsivilkti puošniausią suknelę – mielai prašom, tačiau jeigu užsuksite čia su džinsais išgerti alaus ir užkąsti – taip pat mielai prašom. Nors po atidarymo visur spaudoje nuskambėjome kaip „itin prabangus restoranas“, nenorime sau klijuoti tokios etiketės. Mes stengėmės padaryti šį restoraną prieinamą visiems, ir net nebijau to žodžio „visiems“ pavartoti. Nenorime, kad žmonės jaustųsi įsipareigoję, atvirkščiai, svečiai turi jaustis laisvai, patogiai ir leisti laiką malonioje aplinkoje.
Valerijos Stonytės nuotr.
Kodėl pasirinkote pavadinimą „Bizarre“, kuris, išvertus iš anglų kalbos, reiškia „keistas“, „ekscentriškas“?
Tas žodis pats savyje turi tam tikrą potekstę ir dažnas ją pamato be jokių paaiškinimų. Noras buvo toks, kad ir Lietuvos elitas čia jaustųsi laisvai ir nebijotų būti tokie, kokie yra iš tiesų, o ne televizijos ekrane, tiek paprastas, eilinis žmogus nustotų slėptis po darbuotojo kauke ir parodytų savo tikrą asmenybę.
Interjeras restorane – išties neeilinis. Kaip jį įrenginėjote ir iš kur sėmėtės idėjų?
Kadangi šiame pastate anksčiau buvo interjero salonas (R. Kunstmono vienas iš verslų – interjero dizainas – red. past.), sugalvojome būtent čia įkurti restoraną. Prie interjero dirbome su ta pačia komanda, kaip visada, tačiau prie jos prisidėjo Augustė Rinkevičiūtė. Ši jauna mergina neseniai Anglijoje baigė architektūrą, tad restorano interjeras – pirmasis didelis jos darbas, kuris pavyko puikiai. Šis projektas – kosmopolitinis, mat kartu su Auguste rankiojome unikalias detales iš viso pasaulio, dalis jų yra iš Paryžiaus, dalis – Milano, iš Balio, Tokijo.
Valerijos Stonytės nuotr.
Valerijos Stonytės nuotr.
Koks gi yra „Bizarre“ meniu ir kaip išsirinkti, kuriame aukšte valgyti?
Pirmo aukšto meniu yra sudaryti pagal sharing (liet. pasidalijimo) konceptą. Tie patiekalai yra nedideli, patiekti gabalėliais, tad jais drąsiai ir lengvai galima dalintis. Norint rimtai pavalgyti, dviem žmonėms reikėtų 6–7 patiekalų, tačiau lengvai degustacijai, užkandai ir vakarui su draugais užtenka mažiau. Kadangi mes esame ledlaužiai, stengiamės tiek profesionaliai apmokyti personalą, tiek naujovėmis sudominti svečius. Pavyzdžiui, otoro tuno, kuris yra ganėtinai brangus, nereikia valgyti kasdien pilnomis lėkštėmis, tačiau paragauti sau gali leisti kiekvienas. Antrajame aukšte – a la carte bei fresh market meniu tipai. Abiejų aukštų lounge ir baro zonose taip pat vyrauja sharing konceptas, tačiau ne iš vienos, o jau jungtinis abiejų virtuvių.
Abiejų aukštų restoranai ir meniu yra griežtai vienas nuo kito atskirti dėl vienos elementarios priežasties: praktiškai neįmanoma profesionaliai tokių dviejų skirtingų virtuvių sujungti. Todėl nuo šios savaitės startuoja naujas dalykas: pirmojo aukšto baras (kuris yra suprojektuotas taip, kad prie jo būtų patogu valgyti) turės atskirą meniu iš abiejų virtuvių. Čia bus galima tiek išgerti, tiek užkąsti, nes meniu pagrindas bus užkandžiai.
Hamači karpačo. 11 Eur (Valerijos Stonytės nuotr.)
Minkštakiaučio krabo „maki“. 10,50 Eur (Valerijos Stonytės nuotr.)
„Ebi tempura maki“. 7 Eur (Valerijos Stonytės nuotr.)
72 valandas marinuota juodoji menkė. 28 Eur (Valerijos Stonytės nuotr.)
Minkšti brokolių stiebai. 8,50 Eur (Valerijos Stonytės nuotr.)
Restorane turite ir sušių barą. Kaip jis įsilieja į visą bendrą restorano vaizdą ir konceptą?
Sušis, dedamas į burną, turi būti šaltas. Pats geriausias sušių valgymas yra tada, kai atsisėdi prie sušių baro, šefas jį suvynioja ir praktiškai įdeda lazdelėmis tau į burną, o tu jį užgeri sake. Tai turėtų būti tarsi ritualas. Sušis jokiu būdu negali būti sulipusiais ryžiais, ryžiai privalo būti birūs ir išsibarstyti vos patekę į burną. Lietuviai mėgsta išmirkyti sušį sojų padaže, tačiau iš tiesų jį užtenka tam tikru kampu šiek tiek pamirkyti, tik tada atsiskleidžia tikrasis gero sušio skonis.
Kokios sakės turite restorane?
Turime visas sakės rūšys, kurios importuojamos į Lietuvą, bet galvojame ir patys šį tą importuoti bei papildyti asortimentą. Kažkada buvau didžiulis skeptikas, nes net porą kartų Lietuvoje paragavęs sakės nebuvau sužavėtas. Tačiau viename geriausių Dubajaus azijiečių virtuvės restorane dirbantis draugas mane pavaišino kelių rūšių sake, negalėjau patikėti, kad jos gali būti tokios skanios ir kad yra toks būtinas priedas prie Azijos virtuvės patiekalų. Sakė geriama nedideliais kiekiais, kaip vynas, ja užgeriamas maistas.
Valerijos Stonytės nuotr.
Valerijos Stonytės nuotr.
Kiek šefų yra šiame restoranų komplekse?
Turime net tris šefus. Vyriausiasis šefas yra Thomas Muller, jis puikiai dera prie restorano pavadinimo. Šis šefas yra šveicaras, tačiau iš tiesų jo tėvai yra korėjiečiai. Šefo tėvai mirė labai anksti ir jį įsivaikino šveicarų šeima. Jo gimtoji kalba yra prancūzų ir visus mokslus šis šefas yra baigęs Ženevoje. Šis šefas prieš tai dirbo dviem „Michelin“ žvaigždėmis įvertintame restorane, tačiau mes čia nenorėjome daryti tokio tipo restorano. Kol kas tikriname, kas patrauklu lietuvių skoniui, o visus prabangesnius patiekalus pristatysime individualių degustacijų metu.
Azijos virtuvės restoranui kryptingai ieškojau dviejų šefų ir pavyko rasti du lietuvius, Karolį Narušį ir Audrių Mikoliūną, dirbančius Londone ir sukaupusius nemenką bagažą patirties. Įspūdingiausia, kad Karolis žymiame Londono restorane „Novikov Asian“ buvo įsiprašęs dirbti į sušių sekciją, nors ten priima tik tikrus azijiečius. Po metų šis šefas tapo sušių instruktoriumi. Juo gali tapti tik tikri profesionalai, kurie turi daug patirties ir geba mokyti kitus ne tik kaip gaminti sušius, bet ir visų su šiuo patiekalu susijusių tradicijų.
Lietuviai vis dar negali suvokti, kad azijietiška virtuvė gali būti skani ir prabangi. Tai – ne per kelias minutes padaromi trisdešimt sušių išsinešimui. Tačiau džiaugiamės, kad pamažu tikrasis Azijos skonis pradeda lietuviams patikti ir kartu su profesionalių šefų pagalba bandysime diegti Azijos mitybos tradicijas ir čia, Lietuvoje.
Valerijos Stonytės nuotr.
„Bizarre“ adresas: Pylimo g. 38, Vilnius
Darbo laikas: pirmasis aukštas I–VII 12:00–01:00; antrasis aukštas I–VII 18:00–01:00
„Facebook“ paskyra ČIA
Vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove.
