Nauja Alfo Ivanausko knyga nemokamai. Alfas vienas gamtoje. Išragauti vasarą
Nauja Alfo Ivanausko knyga nemokamai. Alfas vienas gamtoje. Išragauti vasarą

Biomedicinos mokslų daktaras: gyvensite 150 metų, jeigu laikysitės penkių taisyklių

Visais laikais žmonės ieškojo ilgaamžiškumo recepto. Ilgaamžiais būdavo vadinami iki šimto metų išgyvenusieji. Tačiau šių dienų mokslo tyrimai rodo, kad žmogus pajėgus kokybiškai gyventi bent iki 120 arba net 150 metų. Žinoma, su tam tikromis sąlygomis. Viena jų – tinkama mitybos strategija.

Artūras Sujeta, VMGonline.lt
Asmeninio archyvo nuotr.

Apie tai šeštadieninėje ALFAS LIVE laidoje jos vedėjas Alfas Ivanauskas kalbėjosi su biomedicinos mokslų daktaru, sveikos gyvensenos specialistu, lektoriumi Artūru Sujeta.

VMGonline.lt komanda parengė interviu.

Artūrai, kada ir kodėl susidomėjai sveiku gyvenimo būdu?

Tikrai nebuvo taip, kad atsikėliau vieną rytą ir pajutau, kad man tai įdomu. Mano gyvenime ilgą laiką buvo vienintelė meilė – tai sportas. Lankiau sporto mokyklą, domėjausi viskuo – ir gatvės gimnastika, ir boksu, ir jėgos trikove, ir t. t. Tai buvo mano aistra iki maždaug dvidešimt penkerių. Tais laikais žmonės judėjo kur kas mažiau nei dabar, mažesni buvo sporto klubai ir apskritai galimybės vaikui iš rajono. O man buvo svarbu gauti kokybiškas žinias apie sportą. Mokykloje man nesisekė matematika, bet puikiai sekėsi biologija. Rinkausi tarp galimybės stoti į Lietuvos sporto universitetą ir Sveikatos mokslų universitetą. Sportas nugalėjo, nes buvau sportininkas. Tuo metu dar gyvi buvo mano seneliai, kurių tarp mūsų jau nėra: juos pakirto širdies ligos. Turėdamas tokios patirties supratau, kad jeigu kas ir gali pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, tai tik dvi strategijos – mitybos ir judėjimo. Norėjau tam paskirti savo gyvenimą, kas, mano galva, yra prasminga. Taip į mano gyvenimą atėjo kita meilė – mokslas.


Kasdien konsultuoji žmones – kokios didžiausios jų problemos?

Nesveika mityba ir pasyvus gyvenimo būdas. Tačiau kodėl žmonės nenori valgyti sveikatai palankų maistą ir judėti? Atsakymas labai paprastas. Mokslo tyrimai rodo, kad žmogaus gyvenimo ritmas per pastaruosius šimtą metų sulėtėjo maždaug keturis kartus, kasdien vidutiniškai nueiname vos 5000 žingsnių ir tai nieko gero, bet niekas ir nesikeis: yra automobiliai, telefonai, kiti išmanūs ir progresyvūs dalykai, kurie mus lėtina. Kitas aspektas – psichologiniai veiksniai. Mūsų smegenys yra tingios, t. y. jeigu