Austėja Landsbergienė – tarsi atversta knyga: ji nebijo jokių klausimų, į visus atsakydama šarmingai ir šmaikščiai. Šiltas interviu su Alfu Ivanausku apie vaikų ugdymą, vargus virtuvėje ir laimę – tikras 24 valandas trunkančio realybės šou „Kulinariniai triukai“ perlas.
Valerijos Stonytės nuotr.
Koks klausimas jus erzina ar jau atsibodo? Kaip aš viską spėju. Bet atsakymas paprastas – kuo daugiau darai, tuo daugiau suspėji. Darai ir pasidaro.
Turite keturis vaikus. Kaip netapote namų šeimininke? Aš niekada nenorėjau būti namų šeimininke, tai – gera pradžia. Antra, aš visada tikėjau, kad jeigu nori, viską galima suderinti gyvenime. Trečia, iš principo nemėgstu namų ruošos. Daug svarbiau iš darbo grįžus pasikalbėti su vaikais. Laikas greitai prabėga. Vaikai išeina. O jei neturi ryšio su jais, nieko nelieka. O lėkštės niekur neišbėga. Ir vakare jas turi, ir atsibudęs ryte. Visada rinkausi vaikus, laiką su jais, o ne dulkes, lyginimą ar lėkščių plovimą.
Valerijos Stonytės nuotr.
Kaip atrodo jūsų rytas? Keliuosi pirma, žadintuvas suskamba 5:50 val. Tada, kai susiruošiu, ir keliu vaikus. Beje, tėvai klaidingai mano, kad vaikus reikia kelti paskutinę minutę. Toli gražu. Vaikas lėtai lips iš lovos, tėvai ims vėluoti ir iš namų visi išeis suirzę. Klaida. Normalu, kad kai kas norėtų keltis ir rengtis lėtai – dėl to reikia anksčiau eiti miegoti ir anksčiau kelti vaiką. Pro duris žygiuojame prieš 8 val.
Ką galite pasakyti tėvams, kurie galvoja, kad Petro ar Antanėlės vaikas tikrai gabesnis už manąjį ir nieko čia nepakeisi? Ar vaiko gabumai priklauso nuo auklėjimo? O gal yra įgimti? Nelyginkite vaikų. Kiekvienas vaikas unikalus. Turime kažką fantastiško, tik reikia tai atrasti, kad galėtume atsiskleisti. Gaila, kad Lietuvoje vadovaujamės senu stereotipu, kad gabus vaikas – tik tas, kuriam sekasi matematika ir užsienio kalbos. Pasaulis ir gyvenimas yra šis tas daugiau nei testas ir egzaminas. Tik tada, kai žmogus gerai jaučiasi, pasieks puikių rezultatų. O ne tada, kai galvos, ką pasakys mama ar tėtis.
Ką daryti, jei vaikas parduotuvėje griūva ant grindų ir reikalauja automobiliuko? Žinau tokių atvejų, man tokių irgi yra nutikę. Reikia nekreipti dėmesio ir pasakyti: aš su tavimi kalbėsiu, kai tu būsi pasiruošęs su manimi kalbėti kultūringai. Vaikai, pamatę, kad tu nekreipi į juos dėmesio, palaukia 5, 10 ar 20 minučių, atsistoja ir ateina. Svarbiausia nereaguoti į suaugusių aplinkinių reakcijas. Nes jei nupirksi mašinėlę, jis jos reikalaus visada, užėjęs į parduotuvę.
Valerijos Stonytės nuotr.
Kaip matote savo personažą „Dviračio žiniose“? Vieną kartą pažiūrėjau tą laidą. Buvo toks jausmas: nors žmogus iš išorės paviršutiniškai padarytas panašus į mane, bet čia ne aš. Tik žmonės, kurie manęs visiškai nepažįsta, sako, kad personažas panašus.
Ar maisto gaminimas yra jūsų stiprioji pusė? Ne, nėra (juokiasi).
Kada paskutinį kartą stovėjote prie puodų? Nepamenu, bet stovėjau.
Kiek kartų per dieną valgote? Vieną. Na… gal ir du kartus, nes pusryčiams kartais valgau obuolį ar bananą. Negaliu valgyti pietų, nes nėra laiko. Lieka vakarienė.
Valerijos Stonytės nuotr.
Ko niekada nevalgote? Svogūnų. Jokiame pavidale, nes jie tiesiog siaubingai neskanūs (juokiasi).
Ar yra Austėjos Landsbergienės patiekalas, kurį ji mėgsta? Labai mėgstu šilauoges. Be galo. Kone tik šilauoges valgiau, kai laukiausi trečio vaiko, nes nuo kitko labai pykino. Visi juokavo, kad gims mėlynos odos (juokiasi). O iš tiesų dar labai mėgstu bulvytes „fri“ su vaniliniais ledais. Mirkyti jas į vanilinius ledus.
Ar esate laiminga? Taip! Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad jų gyvenimas bus geras, kai baigs universitetą, nusipirks automobilį, susilauks vaikų, susituoks. Laimingam reikia būti dabar. O naujausi tyrimai rodo, kad nuo mūsų laimės jausmo priklauso mūsų sėkmė. Vadinasi, nėra ko laukti.
Kokie jūsų ateities planai? Aš nori būti žmogus, kuris pakeitė Lietuvos švietimo sistemą. Ir gal dar daugiau!
