AŠ Ikona vmgonline

Augalinio maisto bumas: kodėl vis daugiau lietuvių įstoja į žaliąją stovyklą?

Anksčiau buvęs tik mažos idėjinės grupelės poreikis, augalinės kilmės maistas tapo toks populiarus, jog norint jo gauti dienos pietums veganiškose ir vegetariškose kavinėse ir restoranuose neretai tenka pastovėti ir eilėje. Kodėl ši nauja tendencija tokia gaji? Atsako kompetentingi šios srities žinovai.

„Positive Foodie“ nuotr.


Nors tradiciškai vegetarai siejami su gyvūnų teisių aktyvizmu, pastaruoju metu augantis dėmesys sveikai mitybai ir ekologijai, socialinių tinklų įtaka daugeliui tampa atspirties tašku rinktis augalinės kilmės maisto dietą. Remiantis Jungtinėje Karalystėje atliktomis apklausomis, per pastaruosius 10 metų veganizmas šioje šalyje išaugo 350 %. Neatsilieka ir Lietuva. Nors aiškios statistikos nėra, pastaruoju metu ne tik pradėjo daugėti vegetariškų ir veganiškų kavinių ir restoranų – reaguodamos į augantį vartotojų poreikį, įprastos maitinimo įstaigos taip pat ėmė plėsti savo vegetariškų patiekalų racioną. Augalinio maisto patiekalų įvairovę skatinanti organizacija „auGalybė“ vien Vilniuje jau vienija per 30 maitinimo įstaigų. Jau minėtos Jungtinėje Karalystėje atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė vegetarų ir veganų sudaro žmonės nuo 15 iki 34 metų. Todėl nenuostabu, jog socialiniai tinklai tapo vieta, kur žmonės randa naudingos informacijos, dalinasi savo patirtimi apie vegetarišką gyvenimo būdą bei ieško bendraminčių. Lietuvos veganų grupė socialiniame tinkle „Facebook“ turi per 17 000 narių.

Restorano „Alive“ idėjos autorė Goda Sivilevičiūtė ir virtuvės šefas Paulius Janušas. (Valerijos Stonytės nuotr.)


Restoraną „Alive“ atidariusi ir jau penktos augaliniu maistu besiremiančios maitinimo įstaigos savininkė Goda Sivilevičiūtė mano, jog vegetariško ir veganiško maisto populiarumą lemia į Lietuvą žengiančios vakarietiško gyvenimo būdo tendencijos.

„Augant pajamoms, žmonės dažniau gaili savo laiko gaminti valgyti ir mieliau renkasi kokybišką maistą kavinėse ir restoranuose. Vis labiau norima kokybiškai praleisti laiką, plėsti akiratį. Kurį laiką Vilniuje buvo vienintelė vegetariška kavinė „Balti drambliai“, o kitose maitinimo įstaigose vegetariškų patiekalų beveik nesiūlydavo. Tačiau ne tik veganai ar vegetarai, bet ir visavalgiai žmonės ieško įvairovės, nori išmėginti kažką naujo“, – pasakojo jau 16 metų vegetare esanti Goda.

Būtent noras sukurti sveiko ir įdomaus maisto alternatyvą ne tik žmonėms, kurie atsisako mėsos, bet kiekvienam, prisidėjo prie „Alive“ idėjos.

Valerijos Stonytės nuotr.


„Galbūt vegetariški restoranai iš tiesų tapo tendencija ar mada. Tačiau, atmetus etines vegetariško ar veganiško gyvenimo būdo pasirinkimo priežastis, ji rodo, kad populiarėja sveika gyvensena, tad jeigu tai ir mada, tai iš tiesų gera mada“, – optimistiškai mano G. Sivilevičiūtė.

„AuGalybės“ atstovė spaudai ir gyvūnų teises Lietuvoje ginančios organizacijos „Tušti narvai“ strateginės grupės narė Gabija Enciūtė. (Asmeninio albumo nuotr.)


„AuGalybės“ atstovės spaudai ir gyvūnų teises Lietuvoje ginančios organizacijos „Tušti narvai“ strateginės grupės narės Gabijos Enciūtės teigimu, įvairių aplinkosauginių ir gyvūnų teisių organizacijų veikla, nukreipta į mėsos vartojimo mažinimą bei visuomenės sveikatos gerinimą, smarkiai prisidėjo prie veganiškos ir vegetariškos mitybos bumo, tačiau tai lėmė ir augantis ekologiškų idėjų palaikymas. Be to, mokslininkai bei maisto pramonės atstovai supranta, jog išmaitinti augančią pasaulio populiaciją ateityje bus vis sunkiau.

„Netrukus dėl didėjančio žmonių skaičiaus patenkinti tokį mėsos poreikį, koks jis yra dabar, bus neįmanoma. Didžiulės maisto gaminimo korporacijos jau dabar labai daug investuoja, jog augtų maistinių baltymų gavyba iš augalinės kilmės produktų, nes gauti atitinkamą kiekį baltymų iš mėsos produktų darosi tiesiog per brangu ir neefektyvu“, – teigia G. Enciūtė.

Jungtinės Tautos prognozuoja, jog pasaulyje gyventojų iki 2050 m. padaugės nuo 7,3 iki 9,7 mlrd. Norint išmaitinti augančią populiaciją pagal dabartinius poreikius, maisto gamybą reikės padvigubinti. Didelė plėtra gyvulininkystės sektoriuje turėtų milžiniškų pasekmių ekologijai.

Pasak „Vegfest LT“ organizatorės Ventės Viteikaitės, veganizmas Lietuvoje plinta taip pat sparčiai, kaip ir visame pasaulyje. („4Fo Studio“ nuotr.)


„Facebook“ grupės „Lietuvos veganai“ ir festivalio „Vegfest LT“ organizatorė Ventė Viteikaitė džiaugiasi tendencija, kad nuo šiol Vilniuje galime paragauti net veganiškų picų ar burgerių. „Atsiranda vietų, kur ir mėsiški restoranai į meniu įtraukia veganiškų patiekalų. Dabar žmonės vėl gali išeiti, nes tikrai žinau tokių, kurie niekur neidavo, nes tiesiog nebuvo kur. Padėtis gerėja – prieš porą metų restorane paklausus apie veganišką alternatyvą padavėjai gūžčiodavo pečiais, o šiandien įvyksta mažiau tokių nesusipratimų. Kitas dalykas – veganiškų barų daugėja ir mes beveik pasivijome Varšuvą, kuri yra laikoma Rytų Europos veganų rojumi. Jeigu taip sparčiai populiarės veganizmas, gal ir juos pralenksime“, – pokyčiais džiaugiasi Ventė, kurios organizuojamas ir Vilniuje išpopuliarėjęs augalinio maisto festivalis „Vegfest LT“ keliasi į Kauną – rugsėjo 16 d. viešbutyje „Park Inn“ bus surengtas „Vegfest LT Kaunas“.

#augalinismaistas #veganai #augalinėmityba #alive #vegfest #sveikata

ATGAL

PASIDALINTI

  • Facebook vmgonline.lt
  • Instagram vmg_vilnius
  • YouTube vmg
  • LinkedIn vmg