Nauja Alfo Ivanausko knyga nemokamai. Alfas vienas gamtoje. Išragauti vasarą
Nauja Alfo Ivanausko knyga nemokamai. Alfas vienas gamtoje. Išragauti vasarą

Apie sveikus desertus – iš konditerės lūpų. Pasirodo, jie tikrai egzistuoja!

Nina Tarasova – konditerė menininkė, prancūziško šokolado „Cacao Barry“ ir prancūzų gamintojos virėjų uniformų „Life is a game“ ambasadorė, „Ecole Nationale Superieure De La Patisserie“ mokyklos absolventė, daugelio profesionalių konkursų dalyvė, konsultantė ir trenerė konditerijos meistriškumo srityje. Ninai atvykus į Vilnių, pasinaudojome galimybe pabendrauti su puikia konditere.

Ar egzistuoja tokia sąvoka kaip sveikas desertas?

Retorinis klausimas iš serijos „būti ar nebūti“. Sveikiausias desertas – tai tarkuotos morkos su razinomis. Galbūt medaus šaukštelis, o galbūt ir ne. Arba datulė, kur daugiausia cukraus iš visų vaisių ir džiovintų vaisių kartu. Bet koks tortas – tai „riebalai“ ir „cukrus“. Pašalinę ir vieną, ir kitą gausite dribsnius. Geriausia yra sau nustatyti ribas ir nepulti į kraštutinumus. Kažkas turi apribojimus dėl religinių, asmeninių arba medicininių priežasčių ir kiekvienas pats sau nustato tas ribas, kur prasideda ir kur baigiasi jo „sveikas desertas“. Mano treneris sako, kad torto gabaliuką galima suvalgyti iki 12 val. Po to – jokiais būdais. Tai reiškia, kad jis sveikas? Arba kai norisi viską griauti, o po to pasislėpti tamsiame kampe ir verkti… O suvalgius pusę plytelės šokolado su riešutais ir razinomis pasaulis nušvinta vaivorykšte ir pasidengia pienių pūkais. Irgi sveikas desertas? Arba užsimerkti ir tiesiog užsisakyti restorane migdolų arba kokosų „panna cotta“ su karamelizuotais kokosų dribsniais ir medumi? Juk taip naudinga nuotaikai!

Linas Jakubauskaitės nuotr.

Linas Jakubauskaitės nuotr.


Kokius desertams pagaminti skirtus produktus galima pakeisti sveikesniais, nekenkiant jų skoniui?

Man, kaip konditerei, sunku nubrėžti liniją tarp sveikatai „naudingų“ ir „nenaudingų“ produktų. Man svarbiausias – skonis. Skanu ir kokybiška, iš geriausių ingredientų, idealus skonio ir tekstūros derinys. Svarbiausia, neprarasti saiko. Tačiau, žinoma, sveikuoliškų receptų yra ir bus. Jie tikrai verti dėmesio.

Keitimas priklauso nuo recepto. Pakeisti „aklai“ jų neįmanoma. Jums nepavyks. Jūs, kaip chemikas ir matematikas, privalote savo receptuose suderinti sausų ir skystų produktų proporcijas, atsižvelgti į produktų sukibimą ir krešumą, jų savybes kepimo metu ir po jo, šiluminę aplinką… Daug aplinkybių. Pasakyti – taip, nenaudokite kiaušinių ir keiskite juos vandeniu, nenaudokite cukraus ir keiskite jį melasa arba agavos sirupu, būtų neprofesionalu iš mano pusės ir mano kolegos, pažvelgę į mano pusę, pasakytų „būūūū“. Todėl prieš radikaliai keičiant receptūrą vertėtų viską gerai apgalvoti ir, kaip sakau savo studentams, „įjungti smegenis“.