Naujausiais Kopenhagos universiteto tyrimų duomenimis, patiekalai, kurių pagrindą sudaro daug baltymų turinčios daržovės (pavyzdžiui, pupelės), suteikia daugiau soties negu mėsa. Tokius atradimus paskelbęs ir mitus sugriovęs universiteto Mitybos ir sporto departamentas sulaukė daugybės klausimų ir komentarų bei vegetarų pasitenkinimo, mat iki šiol buvo manoma, kad mėsoje esantys baltymai, t. y. gyvulinės kilmės baltymai, žmogui, ypač metančiam svorį, yra patys naudingiausi ir reikalingiausi.
Tie, kurie domisi sveika mityba ir nori numesti svorio, turbūt žino, kad mityba turėtų būti „pastatyta“ ant baltyminių produktų. Buvo manoma, kad mėsa, ypač vištiena ar kalakutiena, suteikia daugiausiai soties ir baltymų. Tyrimų duomenimis, daugiau soties, nei įvardyta paukštiena, gali suteikti… pupelės: žmogui, kad pasijaustų sotus, pupelių suvalgyti reikia mažiau nei mėsos, taigi, ir kalorijų šis žmogus gauna mažiau. Todėl daugiau augalinių baltymų į savo mitybą turėtų įtraukti tie, kurie nori atsikratyti papildomų kilogramų ir turėti energijos.
Tyrimui atlikti buvo surinkti 43 jauni vyrai, jie buvo suskirstyti į dvi grupes. Kiekviena grupių gavo skirtingus patiekalus: viena grupė – vištienos bei kiaulienos, o kita – pupelių ir žirnių patiekalą. Po to grupėms buvo pateiktas trečiasis patiekalas. Kadangi vyrai iš grupės, valgiusios pupelių ir žirnių patiekalą, teigė, kad jautėsi sotesni, jie vėliau patiekto maisto valgė mažiau. Su antruoju patiekalu šie žmonės gavo net 12 % mažiau kalorijų negu tie, kurie iš pradžių valgė mėsą. Tyrimo vadovės profesorės Anne Raben teigimu, daržovės, kuriose gausu baltymų, taip pat turi ir daugiau skaidulų nei kiauliena ar paukštiena. Šis faktorius yra vienas tų, kurie lemia greitesnį ir didesnį soties pojūtį.
Guoda Azguridienė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja:
„Sąvoka baltymai yra labai bendra. Baltymai yra sudaryti iš aminorūgščių. Žmogui svarbu gauti įvairių aminorūgščių, kurios nevienodai papuola į įvairius maisto produktus. Todėl kai kalbame apie maistą, kaip baltymų šaltinį, paprastai turime omenyje produktus, kuriuose yra baltymų, o jie turi nepakeičiamų aminorūgščių rinkinį.
Neteisingai manoma, kad augalinis maistas nėra baltyminis. Nors baltymų esama ir kai kuriose žaliosiose daržovėse, būtent pupelės, žirniai ir kitos ankštinės daržovės baltymų turi tiek, kiek mėsa, ir dar daugiau. Apskritai mityboje svarbiausia – ne gauti baltymų, o gauti įvairių baltymų ir tinkamai juos įsisavinti, nes tiek mėsa, tiek pupelės yra sunkus bei sudėtingai virškinamas maistas. Vieni žmonės yra labiau prisitaikę virškinti vienus, kiti – kitus baltymus, tad reikia stebėti savo kūną ir pasirinkti.
Ankštines daržoves, kad jos būtų įsisavintos, reikia tinkamai paruošti: gerai išmirkyti ir išvirti, įdėti prieskonių. Labai svarbu ir produktų derinimas. Tradicinėse kultūrose buvo įprasti patiekalai, kur ankštiniai produktai maišomi su grūdiniais, kaip antai pupelės – su kukurūzais (Amerika), ryžiai – su sojomis (Kinija, Japonija), pupuolės – su ryžiais (Indija). Toks derinimas yra vienas sveikiausių.“
