AŠ Ikona vmgonline

Ajurvedinis iššūkis: kavą keisti cinamonu, mėsą – imbieru ir metus gerti pieną

Visada įdomu ir intriguoja, kai kažkas eina prieš srovę, bet ne dėl aklo pasiutimo visus ir viską neigti, o su rimtu žinių ir patirties bagažu. Šeštadieninėje Alfas Live laidoje svečiavosi vedų žinovas, lektorius, „bhakti“ jogas, ajurvedos gydytojas, rašytojas, keliautojas jau daugybę metų tik dvasiniu vardu prisistatantis Anantara Das. Prieš trisdešimt metų gyvenimą pakeitęs vyras bene pirmasis Lietuvoje pradėjo vesti ajurvedinės, vegetarinės virtuvės kursus ir ne vieną tiesą yra išbandęs pats. Štai prieš kelerius metus atsisakė bet kokio maisto ir gėrimo, išskyrus pieną – beveik dvejus metus buvo gyvas tik juo.


Esate ajurvedinės virtuvės žinovas. Kaip žmogui, kuris pirmą kartą girdi šį pavadinimą, paaiškintumėte, kas tai yra?

Ajurveda – tai viena iš vedų kultūros dalių. „Ajur“ reiškia gyvenimą, „veda“– mokslą. Tai yra mokslas apie laimingą gyvenimą, o laimė prasideda nuo fizinės sveikatos: jeigu esi sveikas, esi ir laimingas. Jei sergi, esi vienišas, tau blogai.


Jau prieš dešimt metų, kai Lietuvoje dar net nebuvo vegetarinės mitybos mados, mokiau gaminti maistą, vedžiau kursus. Ajurvedinė virtuvė yra labai turtinga, joje – dešimtys tūkstančių patiekalų, tačiau mūsų įpročiai dažnai neleidžia mums jos pažinti: juk valgome taip, kaip valgyti mus įpratino mūsų mamos ir močiutės.


Labai svarbu išmokti gamintis maistą, patiems jį pirkti, rinktis sveikas daržoves ir vaisius. Ajurveda sako, kad sveikas maistas yra keturios produktų rūšys – tai pieno produktai, grūdai, daržovės ir vaisiai. Iš šių keturių grupių galima pagaminti šimtus tūkstančių patiekalų.


Kiek patiekalų jūs mokate pagaminti?

Begalybę, nes maisto gaminimas man yra kūryba. Galiu iš bet ko pagaminti bet ką. Daržoves galiu paruošti taip, kad nesuprasite, ką valgote – manysite, jog mėsą. Galiu pakepti kiaušinį, nors patiekale kiaušinio nebus nė kvapo! Tik nežinojimas ir neišmanymas verčia manyti, kad be mėsos ir žuvies nėra ką valgyti.


Ar tiesa, kad ajurveda nurodo, kada ką valgyti?

Taip, ajurveda nustato absoliučiai visas taisykles visoms gyvenimo sritims. Norite būti laimingi – laikykitės jų. Pavyzdžiui, pusryčius patariama valgyti nuo šeštos iki aštuntos valandos ryto. Saulei kylant mūsų organizmo virškinimo ugnis dar tik vos vos rusena, todėl reikia valgyti maistą, kurio virškinimui neišeikvotume daug energijos.


Ryte turėtume pavalgyti saldžiai, nes dažniausiai atsikėlę esame niūrūs, be nuotaikos ypač čia, Lietuvoje, kai nėra saulės. O saldus skonis suteikia laimės pojūtį, jausmą, kad esame mylimi: ryte reikėtų valgyti saldžiai.


Aš rytais valgau košes, gardintas razinomis, džiovintais vaisiais, riešutais, medumi, sūrį, jogurtą, geriu vaisių ar žolelių arbatas.


Jokio sumuštinio su mėsa?

Mėsa yra kitos gyvybės kūnas. Žudoma gyva būtybė kenčia, patiria skausmą ir baimę. Tos baimės vibracijos, tai, ką jaučia gyvūnas, lieka jo mėsos struktūroje. Valgydami mėsą suvalgome ir joje likusią energiją. Reiškia, pavalgęs mėsos, aš pats bijosiu, būsiu liūdnas. Mėsos nevalgau labai seniai.


Kada ir ką valgyti pietums?

Pietus valgome, kai saulė yra zenite. Tada užsidega skrandžio ugnis ir žmogus gali valgyti sunkiau virškinamas grūdų ir ankštines kultūras. Pietų patiekalai turi būti tokie, kad pajustume visus šešis skonius, t. y. sūrų, saldų, aštrų, rūgštų, gaižų, kartų. Pajutęs visus skonius žmogus pajunta pilnatvę, pasisotina ir jo siela, ir psichika, ir fizinis kūnas.


O vakarienė?

Vakarienę geriausia valgyti iki 18.00 arba 20.00, blogiausiu atveju – likus dviem valandoms iki miego. Ajurveda rekomenduoja eiti miegoti vėliausiai 22.00 val., kad iki vidurnakčio pailsėtų ir atsikurtų mūsų psichika.


Vakarienei tinka pienas, nes nuramina nervų sistemą. Pienas yra mėnulio produktas, virškinamas visą naktį, todėl jo atsigėręs žmogus ramiai miega, nubunda pailsėjęs, atgavęs jėgas. Svarbu prieš miegą gerti pašildytą pieną.


Vakarienei tinka ir sriubos, ir troškintos ar garintos daržovės. Patiekalai turi būti neutralaus skonio, nes ryškūs skoniai išbalansuoja žmogaus psichiką: jį gali apimti baimės, nerimo jausmas, aistra ir pan.


Ar tiesa, kad vienerius metus gėrėte tik pieną ir daugiau nieko nei gėrėte, nei valgėte?

Metus ir aštuonis mėnesius. Aš esu ajurvedos gydytojas, pats kuriu vaistus, pats juos ir išbandau, kad pajusčiau, kaip kas veikia. Ajurvedos traktatuose rašoma, kad jeigu žmogus bent metus geria tik pieną, tampa labai ramus, jo organizmas išsivalo, sudega apie 80 procentų karmos.


Metus net vandens negėriau. Būdavo, ryte atsikeliu, išgeriu pieno, po valandos ar kelių ir vėl išgeriu pieno. Per dieną išgerdavau apie du ar tris litrus pieno. Tai nieko nuostabaus. Aš stebiuosi, kodėl žmonės stebisi. Augau kaime, mama man kasdien palikdavo du–tris litrus pieno. Esu įpratęs jį gerti.


Kas nutiko po tų beveik dvejų metų? Atėjo ramybė, mąstymas tapo aiškus, racionalus, logiškas.

Be to, pienas nors ir skystas, bet labai sotus. Mes jo atsigeriame, tačiau patekęs į skrandį, kur karšta, jis tampa varške. Tai juk tas pats, kas valgyti varškę. Kai nuėjau pasidaryti kraujo tyrimų, visi rodikliai buvo idealūs.


Kaip organizmą įpratinti gerti tik pieną, kaip su juo susitarti, kad daugiau nieko nenorėtų?

Nereikia nieko specialiai daryti, nes piene yra visi žmogui būtini skoniai, jų gavę jaučiamės sotūs, patiriame pilnatvę. Piene yra visko, ko žmogui reikia. Vedos sako, kad pienas yra stebuklas, o karvė – vienintelis gyvūnas, kuris virš stuburo esančiame centriniame kanale gamina auksą. Gerdamas pieną žmogus geria auksą, o auksas yra saulės elementas, kuris pratęsia gyvybingumą, duoda šviesą, geras mintis.


Tradicinės ir netradicinės medicinos gydytojai ir sveikuoliai sako, kad pienas yra nuodas, jo geriau negerti, jis teršia organizmą.

Tai visiška nesąmonė. Kokia yra mūsų prosenelių istorija? Valstietis turėjo namelį, viename jo gale gyveno karvės ir kiti gyvuliukai, kitame – jis su šeimyna. Karvė buvo šeimos maitintoja. Buvo aišku, kad jei karvės neturi, neišgyvensi.


Karvė duoda penkis svarbius produktus ir jeigu žmogus juos vartoja, yra išminčius. Karvė duoda pieną, jogurtą, ghi sviestą, šlapimą ir mėšlą. Visi šie produktai yra vaistai. Indijoje karvės šlapimas parduodamas kaip vaistas, kuris valo inkstus, kepenis – aš kartais jo parvežu į Lietuvą.


Karvės mėšlas yra geriausias antiseptikas, galima sakyti, organizmo valiklis. Turiu daug ligonių su psichinėmis problemomis: jie bijo, yra neramūs, jiems vaidenasi. Juos reikia su karvės mėšlu prausti. Sudžiovintas karvės mėšlas sutarkuojamas, dulkelės sumetamos į šiltą vandenį ir žmogus juo apsipila, apsiplauna. Dingsta visos jį puolančios dvasios, baimės ir nerimai.


Ghi sviestas yra geriausias riebalas, jį galima daug kartų vartoti kepant – neišsiskiria jokios kancerogeninės medžiagos.


Ajurvedos virtuvėje karaliauja prieskoniai, dėl kurių išgaunama daugybė skonių. Tačiau kiekvienas prieskonis suteikia ne tik skonį, bet ir yra už kažką atsakingas, tiesa? Kaip mus veikia prieskoniai?

Nebūtina virtuvėje turėti rytietiškų prieskonių: įvairiausių skonių galima išgauti naudojantis savais – tais, kurie auga pas mus. O ir su vienu prieskoniu galima daug nuveikti.

Cinamonas tinka vietoje kavos. Įprasta kava sukelia depresiją, apatiją ir nors sakoma, kad ji suteikia energijos, tačiau tiesa ta, kad energijos suteikia valandai, o kone dviem ją atima. Cinamonas yra karališkas prieskonis, tinka gardinti košes, gėrimus.


Be šviežio imbiero negaminu jokio troškinio. Supjaustau mažučiais kubeliais, pakepu juos svieste ir tik tada dedu kitas daržoves. Jei kas nori atsisakyti mėsos, imbieras yra puikus startas, nes pakepto skonis lyg spirgučių.


Jeigu sergu, gaminu gėrimą su džiovinto imbiero milteliais. Imbieras nepakeičiamas prieskonis: jis ir atgaivina, atveria kvėpavimo sistemą, duoda energijos, jame yra daug pranos, jis išlaisvina žmogų.


Yra šildantys ir šaldantys prieskoniai, vienus labiau tinka vartoti žiemą, kitus vasarą. Gvazdikėliai – šildantis prieskonis. Tiesa, kokie prieskoniai kam tinka, priklauso ir nuo kūno konstitucijos. „Vata“ prigimties žmonės yra tokie, kuriems nuolat šalta, šąla jų galūnės, todėl jiems labai tinka šildantys prieskoniai. Gvazdikėliais galima ne tik gardinti maistą, bet ir įsiberti jų į vilnones kojines – šildys kojas. „Pita“ konstitucijos žmoguje ir taip jau yra daug karščio, todėl jam gvazdikėlių nereikia.


Mokslininkai nustatė, kad ciberžolė yra kone pirmas vaistas nuo vėžio. Be to, ji puikiai tinka viduriuojant – tereikia suvalgyti šaukštą ciberžolės. Ji viską sutraukia, valo kraują, dezinfekuoja žaizdas.


Kardamonas turi penkis skonius, išskyrus sūrų. Juo gardindamas maistą žmogus gauna viską, ko jam reikia, patenkina visus savo poreikius. Juo tinka gardinti troškinius, kompotus, saldžius patiekalus.


Ar įmanoma pamatyti restorane valgantį ten pagamintą maistą?

Įprastame restorane – ne. Juk valgydamas aš valgau žmogaus, kuris tą maistą gamino, energiją. O jeigu jis piktas, nelaimingas, įtūžęs?


Kai pats gaminu maistą, pirmiausia jį aukoju Dievui. Paaukotas maistas transformuojasi, tampa „prasadas“. Nėra skanesnio maisto už „prasadas“.


Ar galima sukurti restoraną, kuriame būtų tiekiamas „prasadas“?

Žinoma. Indijoje yra šventykla, jos virtuvėje dirba 6 tūkst. virėjų, kurie kasdien gamina „prasadas“ 25 tūkst. valgytojų. Maistas tiekiamas ant bananų lapų, imi jį rankomis ir valgai. Jų maistas labai saldus.


Ačiū už pokalbį.

ALFAS LIVE laidą su Anantara Das galite pažiūrėti ČIA.

ATGAL

PASIDALINTI

  • Facebook vmgonline.lt
  • Instagram vmg_vilnius
  • YouTube vmg
  • LinkedIn vmg