Tą mažą smėlio „babkutes“ iš vaikystės primenantį dalyką radome vienoje ekologiško maisto parduotuvėlėje po sočių pietų slampinėdami prekybos centre ir ieškodami kažko skanaus. Skanaus, bet kuo mažiau nuodėmingo, nes pietūs buvo sotūs, tad norėjosi mažučio saldaus taškiuko ant „i“, bet tokio beveik nejuntamo.
Kas tai?
Akį patraukė plastikinė dėžutė su šešiais tais mažais dalykėliais. Visiškai minimalistiniais ir netgi neišvaizdžiais: be jokių kremų, pertepimų ir įmantrybių. Nepanašiais nei į saldainius, nei į pyragaičius, gal šiek tiek į iš formelės išverstą panakotą, bet visiškai standžią, tvirtą, kietą ir… vėsią (skanėstai laikyti šaldytuve). Vieneto kaina – vos euras su trupučiu.
Ar skanūs? Skanūs. Labai skanūs. Ir… labai saldūs. Iš pirmo žvilgsnio gal net per labai, bet netrukus gomurys apsipranta ir užkabina kepintų sezamų skonį (tądien buvo galima rinktis su sezamais arba aguonomis, bet turbūt būna ir su įvairesniais priedais), o tada užkabina rimtai: sunku liautis, kol nesuvalgai visko. Šiek tiek justi „miltas“, tačiau tik šiek tiek ir tas pojūtis netrukus sutirpsta, nes… sudėtyje miltų nėra nė gramo. Skanėstas pagamintas iš karvės pieno miltelių, sviesto, cukraus ir kepintų sezamų, visas šis mišinys sutrinamas, sudedamas į formeles, kur ir sustingsta.
Ką reiškia „ajurvedinis“
Ajurveda arba „gyvenimo mokslas“ – tai tradicinė Indijos medicina. Ajurvedos principais paremta mityba skiriasi nuo klasikinės, nes čia neskaičiuojamos kalorijos, kiek suvalgytame maiste yra baltymų, angliavandenių ar riebalų. Čia atsakoma į keturis klausimus: ką valgome? Kada valgome? Kaip valgome? Kiek valgome?
Pasak ajurvedinės mitybos specialistų, maistas turi pamaloninti visas žmogaus jusles – regą, klausą, uoslę, skonį. Taip pat turi būti gražiai patiektas, spalvingas. Be to, maistą turime girdėti – jis traška, čirška, jis turi būti aromatingas, žadinti apetitą.
Ajurvedoje maisto skonis suskirstytas į šešias grupes: saldus, rūgštus, sūrus, aštrus, kartus ir aitrus. Manoma, kad kiekvienas skonis turi tam tikras savybes ir poveikį žmogaus organizmui.
Saldus skonis turi savyje žemės ir vandens elementus, yra sunkus ir drėgnas, turi šaldantį poveikį. Tai reiškia, kad saldus maistas sulėtina virškinimą, didina drėgnumą ir kūno svorį (tuo nesunku įsitikinti, jei saldumynų valgoma per daug). Bet jeigu valgomas saikingas, saldus maistas didina organizmo tonusą, pripildo meilės ir… daro mus laimingus. Ajurveda rekomenduoja saldėsius valgyti ryte, nes per mūsų fizinį kūną keičiasi ir psichinė būsena.
Ką pasakytų dietologė
Pasak gydytojos dietologės dr. Edita Gavelienės, ajurvedinis desertas yra tiesiog desertas, kurio, kaip ir visų kitų desertų, maistinė vertė nėra didelė, o kalorijų kiekis nemažas: „Tai, kad sudėtyje nėra miltų, o jų funkciją atlieka pieno milteliai, nėra nei geriau, nei blogiau. Pieno milteliai yra perdirbtas produktas, o visų perdirbtų produktų nauda žmogaus sveikatai yra mažesnė. Kita vertus, pieno milteliuose yra išgrynintas baltymas, tad galima sakyti, kad gaminys yra praturtintas pieno baltymais. Tokių produktų rinkoje yra nemažai, juos vartoja sportininkai.
Jei atkreiptume dėmesį į maistinę, energinę šio deserto vertę, pamatytume, kad jis ypatingai kaloringas. Skanėsto porcija nėra didelė, tačiau jei žiūrėtume, kiek kalorijų yra viename produkto grame, tai atrastume, kad nemažai. Ar tai maistingas produktas? Galima sakyti, kad taip, tačiau didžiausią maistinę vertę jame sukuria sezamų sėklos.
Nereikėtų apsigauti įvairiais pavadinimais, įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, veganiškas ar ajurvedinis saldumynas yra naudingesnis ir sveikesnis nei bet koks kitas saldimynas, todėl jį galima skanauti be saiko. Nieko panašaus. Tai eilinis desertas, kuris paįvairina desertų asortimentą: vieną dieną pasimėgaujate torto gabaliuku, o kitą – ajurvediniu skanėstu. Trumpai tariant, ajurvedinis saldumynas nėra naudingesnis sveikatai, todėl vartotinas saikingai.“
Vertiname:
8/10, nes:
skanu, maloniai justi pieninis prieskonis, primena kažkokius vaikystės saldainius
neteplus, nebirus, galima mėgautis netgi einant (nors tai prieštarauja ajurvedos principams)
tobulai dera ir prie juodos kavos, ir prie arbatos
sotus, todėl vieną suvalgius antro nelabai norisi
… bet lengvas, t. y. jautiesi kaip po gero deserto, bet neaptingęs ir neapsunkęs.
