AŠ Ikona vmgonline

Žmonės ir svajonės: metė siuvimo verslą, kad sukurtų džiovintų pomidorų ir šoninės skonio „macaron"!

„Alfas out“ laidos herojė Danuta galėtų gyventi savo malonumui kur nors saulėtoje Sicilijoje, rytais gerti espreso kavą ir mėgautis ką tik nuskintais apelsinais. Tačiau gyvena Vilniuje, keliasi penktą ryto ir kartu su dukra Barbara kasdien maišo ganašą tūkstančiui penkiems šimtams migdolinių orinių sausainėlių.

Maždaug tiek jų dvi moterys iškepa per savaitę. Žmonės kalba, kad tai skaniausi makaronsai Vilniuje.


"Macarons art" įkūrėja Danuta. Liudo Masio nuotr.

Paradoksai

Jeigu prieš penkerius metus Danutai ar Barbarai kas nors būtų pasakęs, kad ateis laikas, kai jos maišys snikerinį ar pasiflorų skonio kremą ir lipdys populiariausius pasaulyje sausainius, abi būtų prunkštelėjusios ir gal net pasukiojusios pirštą prie smilkinio. Konditerija joms nieko nereiškė. Danuta 25 metus vadovavo dideliam siuvimo cechui: siūdavo kolekcijas garsiesiems Pierre Cardin ir Karren Milen. Barbara yra baigusi verslo vadybos, siuvimo technologijų ir psichologijos mokslus, o tortą kepusi tik kartą gyvenime: kai po vestuvių norėjo nustebinti vyrą ir artimuosius. Tortas atsidūrė šiukšliadėžėje ir, kaip sako moteris, virtuvė jos daugiau nematė.

Tačiau gyvenimas mėgsta paradoksus: šiandien Danuta ir Barbara ant savo pečių laiko sėkmingą konditerijos verslą ir visą dieną praleidžia tarp puodų, miltų ir marmeladų.


Barbaros Vaškovič nuotr.


Kodėl makarunai?

„Kai atidarėme kepyklėlę ir parduotuvėlę, negalvojome, kad „macarons" vis dar populiarūs, juk dabar visi juos gamina – ir mažos kepyklėlės, ir prekybos centrų kepyklos. Buvome tikros, kad žmonės jų jau yra atsivalgę. Planavome kepti gražučius tortus ir pyragaičius. Tačiau tortas vitrinoje gali stovėti dvi dienas. Paskui turi jį arba išmesti, arba suvalgyti. Valgėme juos ir mes, ir visi mūsų kaimynai. Kai persisotinome, nusprendėme: tortų gana, kepsime „macarons" ! Neįtikėtina, bet jie vis dar yra hitų hitas!”

Visgi „macarons" į moterų gyvenimą atėjo kiek anksčiau, nei duris atvėrė kepyklėlė. „Prieš gerus aštuonerius metus, Danuta lankėsi Maskvoje, kur pirmą kartą paragavo „macarons" . Lietuvoje apie juos dar nebuvome nieko girdėję. Sausainėliai buvo neįsivaizduojamai brangūs, tačiau mama neatsispyrė ryškioms spalvoms ir nusipirko visą pakelį. Vieną paragavo, o kitus... Išmetė: buvo sausi ir neskanūs. Bet kaip tik tada užsidegė noru iškepti juos tobulus!” Tokia ir buvo pradžia – kaip sakoma, nuo nulio: Danuta pradėjo lankyti visus įmanomus kursus Lietuvoje ir užsienyje, tobulintis pas geriausius šefus, kasdien eksperimentuoti, ieškoti ir skonių, ir tobulos formos.

Unsplash.com nuotr.

Kaprizingas mažutis

„Macarons"– vienas sudėtingiausių konditerijos gaminių – mažas, bet labai kaprizingas, todėl pradėti karjerą konditerijoje nuo jų – didelis iššūkis. Tačiau Danutai iššūkiai yra lyg varomoji jėga,“ – pastebi Barbara. Pirmieji „macarons" buvo skanūs ir valgomi, tačiau vaizdo „kaip paveikslėlyje“ nebuvo nei iš pirmo, nei iš antro, nei iš trečio ar aštunto karto. Tačiau Danuta labai užsispyrusi: kantriai kasdien juos gamino, tobulino, ir pati tobulinosi.

„Kursuose šefai nepasako ir neaiškina, ką ir kaip turi daryti. Jis tiesiog gamina, o tu turi žiūrėti, viską matyti, pastebėti subtiliausius niuansus. Jei pastebėjai – puiku, nepastebėjai – ką padarysi. Naujausi „macaron" kepimo kursai vyko internetu, juos vedusi moteriškė prasitarė, kad lauke yra minus 26 laipsniai, gili žiema. Operatorius pasuko kamerą, ir mudvi su mama pastebėjome, kad atidarytas studijos langas. Iškart pagalvojome: „Kodėl?“ Juk visi šefai sako, kad tinkamiausia patalpos temperatūra kepti sausainėlius – 22-24 laipsniai, tad kodėl ji vėsina patalpą? Mes irgi pradėjome triuką tokį daryti – dabar visada langą atidarome. Ir ką manote? Rezultatas akivaizdūs!“


Danutos dukra Barbara kantrybės nestokoja. Liudo Masio nuotr.

Kantrybės mokykla

„Su „macarons" reikia kantrybės. Šiaip tai yra labai paprastas gaminys, t. y., jeigu gaminsi laikydamasis recepto, viskas pavyks. Gal nebus tobulo vaizdelio, bet sausainis tikrai bus valgomas ir skanus. Kita vertus, vaizdelis reikalingas tik mums, lietuviams. Užsienyje į tai niekas nežiūri, – pastebi moterys. – Turime užsakovą prancūzą. Surengėme jam desertų pristatymą – „macarons" eklerų... „Macaronss" patiko iš pirmo karto, o eklerai... Danuta juos iškepė tobulus, „nuo-iki“ išpuoselėtus. Bet matome, kad mūsų prancūzui, žiūrint į mūsų eklerus, nuotaika tik genda, genda... Klausiu: „Neskanūs?“ „Labai skanūs,“ – atsako. „Tai kas negerai?“ „Vaizdas nekoks.“ Ir tuo metu Danuta kaip tik ištraukė kitą eklerų partiją, nelabai vykusių. Matyt, pamiršo kažko įdėti, jie iškepė kreivi, šleivi... Bet prancūzas juos pamatęs ėmė šypsotis: „Tokių aš noriu!” Užsieniečiams svarbu, jog matytųsi, kad gaminys yra žmogaus rankų darbo, o ne mašinos sukurtas.“


Gal „macarons"? Ačiū, gal ne.

“Iš pradžių „macarons" kepdavome sau: kasdien eksperimentuodavome, tobulindavome. Nesvarbu, pavyko ar nepavyko, gražu ar nelabai – viską suvalgydavo šeima, o paskui jau ir kaimynai. Daug jų suvalgėme, kol pavyko iškepti tobulus. Todėl jau kokius du metus jų nebevalgome. Ragaujame, ypač kurdamos naują skonį, tačiau tik iš profesinio intereso, o ne pasimėgaudamos. Kai einame išgerti kavos ir šalia kaip bonusą gauname „macarons", jis lieka nepaliestas,“ – juokiasi Danuta.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kaip atskirti gerą „macarons" nuo blogo?

Valgomiausi ir nevalgomiausi

Baigusi verslo psichologijos studijas, Barbara savarankiškai domisi dar ir fotografijos psichologija, ir šios žinios praverčia desertų versle. „Fotografijos psichologija yra mokslas, kuris aiškina, kaip reikia fotografuoti produktą, kad jį nupirktų. Pavyzdžiui, tortas visada turi būti kairėje nuotraukos pusėje, o dešinysis kampas turi būti tuščias. Kodėl? Todėl, kad mes, europiečiai, skaitome iš kairės į dešinę – reiškia, mūsų smegenys pirmiausia apdoroja informaciją, esančią kairėje pusėje.

Torto dekoracijos irgi turi „žiūrėti” į kairę, nes dešinė mums asocijuojasi su pavojumi, disharmonija: instinktyviai vengiame to, kas yra dešinėje.”

Spalvos taip pat daro mums poveikį. Pasak Barbaros, pati „nevalgomiausia“ yra mėlyna spalva. Žalia, šokoladinė ir balta – labai „valgomos“. „Man asmeniškai balta spalva yra pati švariausia, tarsi rodanti, kad gaminyje nėra dažiklių ir kitų pridėtinių ingredientų,“ – fenomeną bando paaiškinti moteris.


Barbaros Vaškovič nuotr.

Skonių iššūkiai

Tą dieną, kai lankėmės Danutos ir Barbaros studijoje „Macarons art”, moterys testavo naujus, snikerio skonio „macarons". Kaip žinia, visi sausainėliai – net skirtingų spalvų – yra vienodo skonio, o išskirtinius skonius – kavos, pistacijų, yuzu, pasiflorų – jiems suteikia kremas, vadinamas ganašu. Jis suklijuoja vieną sausainėlio puselę su kita.

Nors Danuta su Barbara „macarons" nebevalgo, tačiau kiekviena turi mėgstamą skonį. Barbarai labiausiai patinka juodojo šokolado su čili pipiriukais, taip pat trisdešimt metų brandinto rūšinio Pedro Ximenez vyno skonio „macarons". Danutos favoritai – yuzu, snikerio ir parmezano bei mėlynojo pelėsinio sūrio skonio sausainiukai.

„Skonius kartais imu ir susapnuoju – sako Danuta. – Anksčiau sapnuodavau švarkus ir palaidines, o dabar – „macarons". Nuolat apie juos galvoju, vis ieškau, ką padaryti kitaip, nei yra pas kitus, kokį naują skonį sukurti. Esame gaminusios „Foie gras“ (žąsų kepenėlių paštetas – aut. past.) skonio „macaron", eksperimentuojame su levandomis, o šiuo metu svajoju apie džiovintų pomidorų ir šoninės derinį.“


Laidą ALFAS OUT ir patarimus, kaip iškepti tobulus „macaron" galite pažiūrėti ČIA.

Būkite atidūs!

ATGAL

PASIDALINTI

© 2020 vmgonline

  • Facebook vmgonline.lt
  • Instagram vmg_vilnius
  • YouTube vmg
  • LinkedIn vmg