Kiekvieną rytą, kai gurkšnojate savo kavą, į jus teka ne tik sodri karšta energija, kurios dėka turite dar daugiau jėgų keisti pasaulį, bet ir šimtametė istorija, kurios dėka pasaulis pasikeitė. Žavu ir įkvepia tai, kad šioje istorijoje gana svarbų vaidmenį suvaidino atsitiktinumas.
Sudeginti ant laužo! Sutariama, kad kavos, tokios, kokią mes žinome šiandien, istorija prasidėjo IX amžiuje. Apie kavos atsiradimą sukurta ne viena legenda. Viena jų ir, beje, oficialiai laikoma kavos istorijos pradžia, pasakoja apie iš Etiopijos, Kafos regiono, kilusį Abisinijos ožkų piemenį vardu Khaldi, kuris, ganydamas avis pastebėjo, jog avys, valgydamos raudonas uogas nuo netoliese augančių nežinomų krūmų, tampa aktyvios, itin žvalios ir sunkiai nurimsta net naktį. Khaldi suprato, kad, ko gero, būtent šių krūmų uogos yra neįprasto ožkų elgesio priežastis. Norėdamas patikrinti ir suprasti uogų poveikį Khaldi pats kelias uogas. Pasak legendos, piemuo irgi pajuto neįprastą energijos antplūdį. Savo pastebėjimais ir asmenine patirtimi Khaldi pasidalino su vienuolyno abatu. Smalsumo vedinas abatasi prisiskynė saujelę šių uogų. Paragavęs jų pastebėjo, kad net ilgiausių maldų metų lieka žvalus, neprisnūsta. Atradimu pasidalino ir su kitais vienuoliais. Karčios uogos nuvylė kolegas, spjaudydamiesi ir purkštaudami šie sumetė jas į laužą. Netrukus pasklido dabar jau puikiai visiems pažįstamas kavos aromatas. Jį skleidė lauže skrundančios uogos. Kažkam kilo mintis apdegusias uogas užpilti šiltu vandeniu. Taip ir buvo atrastas sodraus skonio gėrimas.
Iš namų - į gatves Garsas apie stebuklingą uogą ėmė sklisti. Nuoviras, pagamintas džiovinant ir sumalant kavamedžio uogas, netruko rasti kelią į dabartinį Jemeną, esantį Arabijos pusiasalio pietiniame pakraštyje - maždaug XI-XII a kava čia pirmą kartą atgabenta iš Etiopijos. Manoma, kad būtent arabai pakrikštijo kavą, pavadindami ją arabišku žodžiu „qahwah“. Nieko keista, kad energizuojančiu gėrimu netrukus jau buvo mėgaujamasi ne tik namuose, bet ir daugelyje viešųjų kavos namų - vadinamų „qahveh khaneh”: pirmieji ėmė rastis Artimuosiuose Rytuose. Kavos namuose žmonės ne tik gerdavo kavą, bet ir bendraudavo, klausydavosi muzikos, žaisdavo šachmatais, dalindavosi naujienomis. Kavos namai greitai tapo tokiu svarbiu keitimosi informacija centru, kad dažnai būdavo pavadinami „Išminčių mokyklomis“. Prie kavos išplitimo po islamo kraštus daugiausiai prisidėjo piligrimai, keliaujantys pro Meką ir Mediną. Apie XVI a. kava, tuo metu vadinama “arabų vynu”, išplito po visą islamo pasaulį ir apėmė Egiptą, Šiaurės Afrikos regionus, Jemeną, Siriją, Pietų Indiją ir Turkiją. Būtent Turkijoje kavą buvo pradėta skrudinti ir gardinti įvairiais prieskoniais. Tai buvo pirmoji kava, kurią galima lyginti ir tapatinti su šių dienų mūsų kasdieniu gėrimu.
Popiežiaus palaiminta Keliaujantys europiečiai vis parveždavo žinių apie arabų pasaulyje populiarų neįprasto skonio juodą karštą gėrimą. Maždaug XVII a. šis gėrimas pasiekė Europą. Kai kurie žmonės į svaiginančią, energizuojančią naujieną reagavo įtariai, su baime vadino „karčiu šėtono gėrimu“. 1615 m., kai kava pasiekė Veneciją, vietos dvasininkai ją pasmerkė. Nesutarimai buvo tokie dideli, kad tuometis Romos popiežius Klemensas VIII buvo paprašytas įsikišti. Prieš priimdamas sprendimą, jis nusprendė pats paragauti gėrimo, kad galėtų įvertinti skonį ir poveikį. Popiežiui kava taip patiko, kad ši iškart gavo pritarimą ir kone palaiminimą. Kava buvo paskelbta tinkanti tiek musulmonams, tiek krikščionims.
Draugė ar konkurentė? XVII a. pabaigoje kava galutinai ir pergalingai prasiskynė kelią į Senąjį žemyną. 1675 m. vien Anglijoje veikė daugiau nei 300 kavos namų. Tačiau kavos reputacija liko prieštaringa – prieš kavą susivienijo pasipiktinusios Anglijos moterys, paliktos namie vienos su angliškos arbatos puodeliu, kai tuo tarpu jų vyrai sėdėjo kavos namuose ir dalinosi pasaulio naujienomis. Mat ištekėjusios damos ir doros mergelės kavos namuose nebuvo pageidaujamos - tai buvo išskirtinai vyrų teritorija. Padorios damos susivienijo ir parašė peticiją prieš kavą, kurioje teigė, kad ji kalta, nes “pagrobė” jų vyrus, be to, gėrimas esą daro jų vyrus nevaisingus kaip dykuma, kurioje auga kavos vaisiai. Gelbėdami gerą kavos vardą vyrai surašė savą peticiją, kurioje pareiškė, kad ne kava juos daro impotentais, o prastas vynas ir drumstas alus. Juokai juokais, tačiau tiesa ta, kad kava išties pradėjo pakeisti įprastus to meto pusryčių gėrimus: alų ir vyną.Tad dauguma vyrų, kurie anksčiau dieną pradėdavo apsvaigę, dabar ją pradėdavo žvalūs ir energingi: pagerėjo ir gyvenimo, ir darbo kokybė.
Šuolis į priekį - “greita” kava Civilizacija nepaliaujamai žengia į priekį, nes noras gyventi lengviau ir malonumus gauti greičiau žmogui turbūt yra įgimtas. Idėja sukurti „greitą“ kavos porciją, tokią, kurią būtų galima pasigaminti bet kokiomis aplinkybėmis ir kaskart nemalant kavos pupelių, atsirado iškart po Antrojo pasaulinio karo. Dar 1959 metais Amerikoje pasirodė taip vadinamosios “kavos tabletės”. Į medicinines tabletes jos nebuvo panašios, greičiau jau į vienkartinius arbatos maišelius, tik vietoje smulkintų arbatos lapelių buvo kavos milteliai. Jos iškart išpopuliarėjo, tačiau netruko paaiškėti ir jų pagrindinis trūkumas – tokiuose maišeliuose kava greitai „išsikvėpdavo“. Netrukus „kavos tabletės“ iš rinkos išnyko, tačiau „idealios pakuotės“ paieškos tęsėsi. Ir tokia buvo atrasta kitoje Atlanto pusėje – Europoje.
Geros kavos kapsulės Kai kuriems žmonėms yra lemta tapti išradėjais. Toks buvo ir šveicaras Ericas Favre (g.1947 m.), NESPRESSO kavos aparatų ir technologinės sistemos kūrėjas, kurio didžiausias nuopelnas žmonijai yra vienkartinių ir dozuotų kavos porcijų išradimas – to, ką mes šiandien esame įpratę vadinti „kavos kapsulėmis“. Istorija teigia, kad jei Ericas Favre nebūtų vedęs italės, pasaulis dar ilgai lauktų NESPRESSO. Išties, būtent jo žmonos Anna-Maria nuolatinės dėl to, kad šveicarai nemoka gaminti „geros kavos“, atvedė Ericą prie genialaus išradimo. Asmeninė įžeisto vyro ambicija tapo kavos revoliucijos pradžia. Sykį lankydamas Romoje, E.Favre atkreipė dėmesį į neišvaizdžią kavinę pavadinimu „Caffe Sant‘Eustachio“, kuri buvo apgulta žmonių, kantriai laukiančių eilėje paragauti visame mieste garsėjančios espresso kavos. Legendinėje Romos kavinėje įdėmiai stebėdamas baristą, Ericas suvokė dvi skanios espresso paslaptis – pirma, ypatingai tiksliai dozuojamas kavos miltelių kiekis, antra, milteliai buvo ne iškart sumaišomi su karštu vandeniu, o prieš tai keletą kartų apipurškiami karštais garais. Šių pastebėjimų dėka Erico galvoje gimė dvi genialios idėjos – sukurti tiksliai dozuotos kavos pakuotę bei espresso aparatą tokį, kurio pagalba kiekvienas žmogus galėtų mėgautis geros kokybės kava savo namuose. Grįžęs į Šveicariją, E.Favre greitai sukūrė hermetišką vyriškos skrybėlės, „katiliuko“, formos kapsulę, o 1976 metais pristatė pirmąjį savo sukurtą espresso aparatą – keistos formos agregatą, apraizgytą daugybe vamzdelių bei cilindrų. Aparatas, ne didesnis už dulkių siurblį, gamino gerą kavą iš E.Favre sukonstruotų “porcijų”. Nors iš pradžių buvo abejojama, ar dozuojama kava prigis, ar pajėgs atitikti individualų skonį, tačiau šiandien kaip tik tokia kava mėgaujamasi kone kiekvienuose namuose.
Visą „Nespresso“ kavos kapsulių asortimentą, kavos aparatus, plakiklius bei kitus aksesuarus rasite ČIA
